Sociologo profesija: ypatumai, vertinimai, apibūdinimai

O kas ta sociologija? Tokį klausimą išgirstame dažnai, pasisakę, kad esame sociologai arba studijuojame šį mokslą. Dažnai belieka atšauti: Mokslas apie visuomenę. Enciklopedinis, teisingas, bet beveik nieko nepasakantis atsakymas. Juk visuomenę vienaip ar kitaip nagrinėja daugelis mokslu. Tai kuo gi sociologija išsiskiria iš kitų?

Turbūt geriausiai apie tai galėtų papasakoti patys sociologijos studentai. 1998 m. lapkričio mėnesį Vilniaus universiteto Sociologijos studentų sąjunga atliko tyrimą, kurios tikslas buvo išsiaiškinti VU sociologiją studijuojančio jaunimo požiūrį į pasirinktą profesiją. Beje, apklausoje dalyvavo visų 6 (4 bakalauro ir 2 magistratūros) kursų studentai:

Kaip jau minėjau, sociologams kartais ganėtinai sunku paaiškinti kitiems, ką jie studijuoja. Todėl pirmiausiai ir norėjome išsiaiškinti: kaip patys studentai apibūdina sociologiją? Atsakymų buvo labai įvairių, bet juos galima apjungti į tokias pagrindines grupes:

 Kaip matome, patys studentai sociologiją apibūdina gana įvairiai. Dažniausiai pasitaikę atsakymai: kad sociologija yra mokslas apie santykius tarp žmonių, žmonių grupių, arba – kad ji yra mokslas apie visuomenės procesus, dėsningumus, organizaciją ir pan. Nemaža dalis studentų sociologiją apibūdino “klasikiniu būdu” – tai mokslas apie visuomenę, jos tyrimas.

Įdomu, kaip studentai apibūdina pasirinktą profesiją, tai yra, kaip įsivaizduoja būsimą darbą. Čia taip pat gana nemažai atsakymų:

Taigi, daugelis (beveik 30 %) studentų sociologo darbą suvokia, kaip visuomenės, socialinių santykių ir problemų tyrimą. Kiek mažiau jį tapatina su duomenų rinkimu (tai yra, įvairiomis apklausomis, anketomis) bei šių duomenų analize. Trečioje vietoje: samprata, kad sociologo darbą sudaro du savotiški “blokai”: iš vienos pusės, teorinis-mokslinis darbas, iš kitos, praktika: apklausos, duomenų analizė ir panašiai.

Linksmai atšventus išleistuves, abiturientui neišvengiamai iškyla klausimas: o kas toliau? Ką pasirinkti, kuo būti, ką veikti? Gerai, jei jau nuo seno esame apsisprendę ir tvirtai žinome, kaip čiupsime gyvenimą už ragų. O jeigu ne – tuomet kiek sunkiau. Kartais stojame ten, kur patinka, kartais – bet kur, kad tik įstoti. Sociologijos studentams buvo užduotas klausimas: ar stodamas į sociologiją, tu gerai žinojai, kokią specialybę pasirenki? Studentai atsakė taip:

Taigi, dauguma dabartinių sociologijos studentų stodami galėjo pasigirti tik kažkokiu bendru supratimu apie šį mokslą. O ganėtinai nemaža dalis ir apskritai nieko tikslaus apie sociologiją nežinojo. Tačiau tam tikras žinias apie būsimą specialybę jie gavo iš:

Kaip matome, daugiausiai informacijos apie sociologiją būsimieji studentai gavo iš žiniasklaidos. Beveik po lygiai apie šią profesiją sužinojo iš draugų, iš kitų šaltinių, arba net patys nežinojo, iš kur tiksliai. Kiek mažiau apie ją girdėjo šeimoje. O mokykloje – tik nedidelė dalis apklaustų studentų.

Įdomu, kaip studentai vertina savo pasirinktos profesijos reikalingumą. Juk šis aspektas atskleidžia ir nuostatas būsimo darbo atžvilgiu, motyvaciją mokytis, tapti šauniu specialistu, ir t.t. Taigi:

Didžiosios daugumos nuomone, sociologo profesija yra reikalinga. Ir turbūt nestebina, kad nei vienas sociologijos studentas nemanė, kad ji – visiškai nereikalinga.

Beje, nepaslaptis, kad gyvename pokyčių laikotarpy, kai kinta tiek gyvenimo būdas, tiek kasdieniniai poreikiai bei interesai. Todėl paprašėme studentų „paprognozuoti“ – kaip jie vertina sociologo profesijos reikalingumą ateityje:

Beveik absoliuti dauguma studentų laiko savo profesiją perspektyvia – jų nuomone, ateity sociologai bus reikalingesni, nei dabar. Ir nei veinas nemano, kad jos reikalingumas sumažės.

Kuomet renkamės profesiją, ne visuomet iš anksto žinome, kokia ji yra iš tiesų. Tuo labiau, kad, pagal tyrimo rezultatus, nemaža dalis stojusių į sociologiją net gerai nežinojo, “su kuo ji valgoma”. Bėgant laikui, išryškėja nauji specialybės aspektai. Paklausti, ar dabar studentai mano, kad sociologija yra būtent tai, ką jie norėtų studijuoti, šie atsakė:

Matomai, nemaža dalis visgi pamatė, kad sociologija nėra jų “tikrasis pašaukimas”. Tačiau tik labai nedaugelis (apie 5 procentus) visai nusivylė šiuo mokslu.

Neretai pasitaiko, kad aukštosios mokyklos yra tik būdas gauti aukštąjį išsilavinimą patvirtinantį “popierėlį”, leidžiantį ateityje tikėtis geresnio darbo. O kiek būsimų sociologų iš tiesų žada jais būti?

Tiksliai ir aiškiai “Taip!” galėjo atsakyti tik 16 % studentų. Tačiau dauguma mano, kad greičiausiai visgi bus sociologais. O kategoriškai pasakiusių “Ne” nebuvo nė vieno.

Mums labai svarbu savo pasirinkimas. Tačiau kartais nemažiau svarbu – ką pasirinks mūsų vaikai. Žinodami savo profesijos subtilybes, galime jiems patarti, sekti mūsų pėdomis, ar ne. Studentų paklausėme:

Daugelis į šį klausimą negalėto atsakyti. Trečdalis apklausoje dalyvavusių studentų norėtų, kad jų vaikai ateityje studijuotų šį mokslą. Taigi galima teigti, jog jie gerai vertina sociologo profesiją ir jos ateities perspektyvas.

Na, ir pabaigai – sociologijos studentų pateikti įvairių šiandienos profesijų įvertinimai (skalė nuo 1 iki 5 balų, kur 1 – labai blogai, 5 – labai gerai).

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

.