Valstybės švietimo ir aukštojo mokslo finansavimo vertinimas

Valstybės švietimo ir aukštojo mokslo finansavimo vertinimas

Daugelyje išsivysčiusių valstybių švietimas laikomas valstybiniu prioritetu. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme skelbiama, kad „Švietimas – prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. <…> Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą“.

1996 metų rinkimuose balsų daugumą Lietuvos Respublikos Seime laimėjo Lietuvos konservatoriai. Vienas jų rinkimų šūkių skelbė, kad „švietimas yra visų socialinių reformų pagrindas“. Šios nuostatos laikosi ir kitos Lietuvos partijos. Taigi švietimas yra itin vertinamas – jis lemia visuomenės kompetenciją, jos vertybines orientacijas ir veikia visą valstybės gyvenimą.

Pastaraisiais metais švietimui ir aukštajam mokslui skiriama palyginti nemaža šalies nacionalinio biudžeto dalis. Ši dalis 1996 metais sudarė 25,6 % , o 1997 metais – 26,7 % šalies nacionalinio biudžeto.

Palyginti su kitomis labiausiai finansuojamomis valstybės sritimis, švietimui nėra skiriama pati didžiausia biudžeto lėšų dalis. Daugiausia lėšų valstybė skiria viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai. Švietimas yra antroji pagal finansavimo mastą sritis. Trečioje vietoje – socialinė apsauga ir rūpyba, o ketvirtoje – krašto apsauga. Duomenys pateikti lentelėje:

Sritis1997199819991999 (po spalio 18d.)
Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga978539118984010812691030529
Švietimas728264913424973679933828
Socialinė apsauga, globa ir rūpyba508198624395738735680985
Krašto apsauga317069474768695727639302

Lentelės duomenys – sumos mln. litų

Kokia nacionalinio biudžeto dalis teko atskiroms mokymo įstaigoms 1997 ir 1998 metais parodyta grafike:

Statistikos Departamento duomenys

Kaip matyti iš grafiko, didžiausia lėšų dalis tenka bendrojo lavinimo mokykloms, tačiau reikia pastebėti, kad šiose mokyklose mokosi daugiausia mokinių (1997-1998 – 566 tūkst. mokinių, 1998-1999 – 581 tūkst. mokinių). Penkiolikai šalies universitetų teko 3,7 % nacionalinio biudžeto 1997 metais ir 3,9 % 1998 metais. Deja, nėra tikslių duomenų, kiek švietimui teko 1999 metais. Galima tik spėti, kad tvirtinant 1999 metų šalies biudžetą švietimui buvo planuojama skirti ne mažiau lėšų nei ankstesniaisiais metais, tačiau 1999 metų spalio 18 dieną šalies nacionalinis biudžetas buvo koreguojamas. Pagal šiuos pataisymus buvo sumažintas švietimo ir aukštojo mokslo finansavimas. Neoficialiais duomenimis, šiuo metu itin sunku universitetams. Visi Lietuvos universitetai iš valstybės biudžeto lėšų gauna tik tiek, kiek reikia dėstytojų atlyginimams ir studentų stipendijoms išmokėti.

Nors pastaraisiais metais švietimui ir aukštajam mokslui skirtos lėšos sudaro nemenką Lietuvos nacionalinio biudžeto dalį, švietimui lėšų nepakanka, nes pats šalies biudžetas yra labai menkas.

1996 metais Pasaulio bankas tyrė, kiek lėšų 44 Rytų ir Vidurio Europos šalys skiria švietimui. Pagal skiriamą švietimui biudžeto dalį Lietuva buvo viena pirmųjų, bet pagal lėšų dalį, vidutiniškai skiriamą vienam gyventojui, Lietuva lenkia tik Rumuniją.

Palyginti su BVP švietimui tenka gana nedidelė dalis:

199619971998
BVP4.45.76.4

Statistikos departamento duomenys

Faktai bylojai, kad palyginti nedidelė nacionalinio produkto dalis, tenkanti švietimui, yra kur kas mažesnė, negu daugelio besivystančių šalių. Išsivysčiusios šalys, kurių nacionalinis produktas, tenkantis vienam gyventojui, dešimtis kartų viršija Lietuvos BVP, švietimo reikmėms skiria kur kas didesnę lėšų dalį. Atrodo, kad Lietuva ne vejasi išsivysčiusias šalis, o vis labiau nuo jų atsilieka.

Taigi dėl visiems žinomos prastos ekonominės situacijos švietimas iki šiol nėra finansuojamas kaip prioritetinė mūsų raidos sritis. Švietimo įstatyme užfiksuota nuostata, kad švietimas – prioritetinė Lietuvos Respublikos raidos sritis, tėra tik deklaracija. Kad tokio finansavimo švietimui neužtenka, rodo ir tai, kaip nuskurdo dauguma mokyklų: tiek bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų, tiek ir aukštųjų. Dėl lėšų stokos neatnaujinama mokyklų įranga, mokymo priemonės. Pastaraisiais metais pasirodė keletas naujų vadovėlių bendrojo lavinimo mokykloms, tačiau to nepakankama, kad susikurtų konkurenciją skatinanti vadovėlių rinka. Bibliotekos pastaruoju metu beveik negauna naujų knygų ir žurnalų.

 Švietimas ir informacijos visuomenė

Pastaruoju metu vis spartėjantys naujų technologijų kūrimo ir diegimo procesai rodo, kad išsivysčiusių šalių visuomenė pereina iš industrinės visuomenės stadijos į postindustrinę, kurioje lemiantį vaidmenį pradeda vaidinti informacinės technologijos. Informacijos visuomenės kūrimas Lietuvai yra aktualus dviem aspektais (V.Abraitis, 1998):

  • aktyvi veikla bendrai kuriant informacijos visuomenę leistų kūrimo procese greičiau ir pigiai įsisavinti bei įdiegti pažangias informacines technologijas, pasinaudoti kitų valstybių sukauptu patyrimu.
  • atitinkamo lygio informacijos visuomenės sąlygų kūrimas gali tapti viena lemiančių sąlygų šiuolaikinėms valstybėms.

Informacijos visuomenės piliečius ugdyti turėtų mokymo bei studijų institucijos. Išsivysčiusiose šalyse manoma, kad moksleivių darbo su kompiuteriu poreikiai visiškai patenkinti, jei vienas kompiuteris tenka 2-3 moksleiviams. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 1998 metais padėtis buvo tokia: yra šiek tiek daugiau nei 1 500 asmeninių kompiuterių; vienai mokyklai vidutiniškai tenka maždaug 2,5 kompiuterio; vienam kompiuteriui tenka beveik 40 vyresniųjų klasių moksleivių arba maždaug 250 mokinių. Tokia statistika byloja apie, galima sakyti, nekompiuterizuotas bendrojo lavinimo mokyklas. Dauguma kaimo mokyklų neturi nė vieno kompiuterio. Vienas ar du kompiuteriai vienoje mokykloje padėties greičiausiai negelbsti, nes dažniausiai mokiniai negali jais naudotis.

Profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose padėtis kiek geresnė, nes Žemės ūkio ministerija pastaraisiais metais skyrė nemažai lėšų žemės ūkio mokyklų kompiuterizavimui.

Suprantama, kad visuotiniam mokyklų kompiuterizavimui trūksta lėšų, todėl siūloma pereinamuoju laikotarpiu kurti mokyklas su sustiprintu informatikos mokymu.

Tačiau nepaisant labai didelio mokyklų vaidmens mokant kompiuterinio raštingumo, pagrindiniais madų diktuotojais informacijos visuomenės kūrimo kelyje turi tapti universitetai. Norėdami išlikti konkurencinėje kovoje, universitetai turi daugiau investuoti į informacines technologijas, nes patrauklesniais studentams tampa tie universitetai, kurie turi gerą šiuolaikinę įrangą.

Taigi informacinės visuomenės plėtra ir mokyklų kompiuterizavimas, kompiuterinio neraštingumo panaikinimas – tai dar kelios priežasčių, kodėl turėtų būti daugiau lėšų skiriama švietimui ir aukštajam mokslui.

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *