VAIKŲ TEISĖS

Šį mėnesį „Sociume“ – Marijos Nijolės Bikauskienės, Lietuvos Žmogaus teisių asociacijos vicepirmininkės, žvilgsnis į vaikų teisių padėtį Lietuvoje.

Sociumas: p. Marija-Nijole, jau daugiau kaip 10 metų aktyviai dirbate vaiko teisių srityje. Kokios jos – vaiko teisės Lietuvoje?

M.N.Bikauskienė: Artėja naujas tūkstantmetis. Norėčiau viso pasaulio žmones pasveikinti ir palinkėti taikos ir ramybės. Labai norėčiau, kad Lietuvos vaikai galėtų džiaugtis saugia bei užtikrinta vaikyste – juk, kokias turėsime būsimas kartas, priklauso nuo to, kokius moralinius ir dorovinius principus įskiepysime savo vaikams, kokias socialines ir teisines garantijas sukursime dabar – kelyje į demokratinę valstybę.

Mūsų šalies politikoje žmogus, šeima, vaikai turėtų tapti pagrindiniu Vyriausybės, politinių partijų ir Nevyriausybinių organizacijų (NVO) rūpesčiu. Svarbiausia šiuo metu Lietuvoje – panaikinti skurdą, sumažinti mirtingumą ir ypač saugoti vaikus bei jų sveikatą. Šiame procese reikšmingas vaidmuo tenka vaikais besirūpinančioms organizacijoms, kurios sudaro didžiausią naudingą darbą dirbančių NVO grupę ir pirmos skambina varpais, kilus grėsmei šiai labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai.

Norėčiau padėkoti visų Nevyriausybinių moterų ir vaikų organizacijų atstovams, kurie šiuo sunkiu Lietuvai metu atlieka šventą pareigą, rūpindamiesi vaikais, neleisdami jiems pražūti. Gilią pagarbą leiskite išreikšti Bažnyčios atstovams, vis dažniau globojantiems Lietuvos vaikus.

Sunkėjanti ekonominė situacija ir didėjanti bedarbystė lemia alkoholizmo plitimą, asocialių, vargingų šeimų, kuriose auga vaikai, daugėjimą. Niekas negali suskaičiuoti kiek jų yra, apie tai galima spręsti tik iš to, kaip sparčiai daugėja vaikų, netekusių tėvų globos. 1990 m. nepilnamečių, netekusių tėvų globos, buvo 1116, 1994 m. – 2500, 1995m. – virš 4000. Kiek beglobių vaikų bus po kelerių metų? Baisiausia tai, kad tik nedidelė dalis – visiški našlaičiai; kiti – iš asocialių šeimų (80 proc.), atimtos tėvystės teisės, tėvai įkalinimo įstaigose ir pan. Tokius vaikus globoja apie 40 visuomeninių organizacijų ir fondu, daugėja šeimyninių vaikų namų.

Pastaraisiais metais, priėmus Vaiko globos įstatymą ir paskyrus globojamam vaikui 500 Lt. pašalpą, vaikus globoti pasiima giminės ir artimieji. Šiais sunkiais bedarbystės laikais atsiranda vis daugiau asmenų, norinčių pasipelnyti iš vaikų auginimo.

Sociumas: Trumpai apžvelkime pastaraisiais metais formuojamą įstatyminę bazę vaiko teisių srityje.

M.N.Bikauskienė: 1992 m. Lietuva prisijungė prie JTO Vaiko Teisių Konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. ratifikavo.

1996 m. priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

1997 m. Vyriausybė pritarė Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programai, kurioje numatomos priemonės, skatinančios nuo prievartos ir smurto nukentėjusių vaikų reabilitaciją, resocializaciją, socialinių darbuotojų rengimą, teisėsaugos institucijų pareigūnų perkvalifikavimą.

1997 m. pasirašyta VRM bei Švietimo ir mokslo ministerijos bendradarbiavimo sutartis, kurios tikslas – ugdyti moksleivių pilietiškumą, teisinę sąmonę ir atsakomybę, įvertinti moksleivių, jaunimo teisės pažeidimų būklę pagal vaikų ir paauglių Nusikalstamumo Prevencijos programą. Parengta sutarties vykdymo programa.

1998 m. priimtas Vaiko globos įstatymas.

Atsižvelgiant į tai, kad viena didžiausių socialinių rykščių bei negandų yra narkotikai bei narkomanijos plitimas, LR Vyriausybės pavedimu buvo parengta ir šiais metais patvirtinta „Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos 1999 – 2003 m. prevencijos programa“.

Jau parengtas Santuokos ir šeimos kodeksas, kuris reglamentuos tiek sutuoktinių, tiek vaiko asmeninius bei turtinius santykius šeimoje.

Sociumas: Pastaraisiais metais gerokai išaugo nepilnamečių nusikalstamumas. Kokios priemonės numatomos šiam procesui kontroliuoti?

M.N.Bikauskienė: Nepilnamečių justicijos sistemos reforma Lietuvoje prasidėjo jau 1992 m., tačiau dėl pakankamai sudėtingo jos įgyvendinimo dar nesulaukėme norimų rezultatų. 1996 m. priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, pradėtas visų galiojančių teisęs aktų derinimas su Vaiko Teisių Konvencija bei šiuo įstatymu. Dabartiniu metu vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų sistema atitinka tarptautinius standartus, tačiau jų realizavimui trūksta priemonių. Yra daugybė veiklos sričių: policijos pareigūnus būtina parengti darbui su vaikais, steigti specializuotus nepilnamečių (šeimos) teismus. Šiuo metu pradėta teisėjų specializacija teismuose nagrinėjant nepilnamečių bylas – šie teisėjai turi būti ne tik geri specialistai, bet ir išmanyti paauglių psichologiją.

Labai svarbus nepilnamečių justicijos reformos etapas – nepilnamečių teisės pažeidėjų bausmių vykdymo sistemos humanizavimas. Laisvės atėmimas jaunimui turi būti skiriamas kaip kraštutinė priemonė, daugiau dėmesio teikiant alternatyvioms įkalinimui bausmėms.

Sociumas: Kai kuriose užsienio šalyse (ypač Skandinavijos valstybėse) populiarios specialios institucijos, kurių tikslas – užtikrinti vaiko teises ir jų įgyvendinimą. Kada turėsime tokią instituciją Lietuvoje?

M.N.Bikauskienė: Šiuo metu visoje Respublikoje yra išvystytas Vaiko teisių apsaugos tarnybų tinklas, tačiau jų tikslai yra labai konkrečiai apibrėžti ir neapima vaiko teisių užtikrinimo kaip problemų visumos.

Siekiant pagerinti vaiko teisių gynimą Seimo Moterų parlamentarių ir Šeimos ir vaiko komisijos, Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva buvo inicijuotas Vaiko ombudsmeno institucijos Lietuvoje kūrimas. Šiais metais lapkričio mėnesį tam pritarė Vyriausybė.

Ombudsmeno institucija bus speciali įstaiga, kuri kontroliuos įstatymų ir kitų teisės aktų atitikimą vaiko teisių Konvencijos reikalavimus, inicijuos Vaiko teisėms aktualius sprendimus ir pan.

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *