UNESCO regioninės švietimo programos

UNESCO regioninės švietimo programos

Boy Holding Paper with ABC's at School

Viena svarbiausių UNESCO Jungtinių Tautų Švietimo, Mokslo ir Kultūros Organizacijos veiklos sričių, kaip galima matyti ir iš pavadinimo, yra švietimas, jo lygio kėlimas visame pasaulyje. Į jos uždavinių sąrašą įeina ir neraštingumo mažinimo Žemėje projektai, ir viduriniojo bei aukštojo mokslo standartų kėlimas, ir profesinis ugdymas šalyse, nesugebančiose tinkamai pasirūpinti savo piliečių išsilavinimo ir profesinio pasiruošimo aukštu lygiu, ir t. t. Regioninės švietimo programos kaip tik yra viena pagrindinių šios veiklos išraiškų. Jų kūrimu rūpinasi 3 UNESCO institucijos:

  • IBE (Tarptautinė Švietimo Valdyba), kuri yra lyginamojo mokymo studijų ir informacijos centras, įkurtas kaip privati organizacija Ženevoje 1925 m. Nuo 1929 m. IBE buvo pirmąja tarpvyriausybine švietimo organizacija, o 1969 m. tapo UNESCO dalimi, tačiau išlaikė plačią autonomiją. Ši valdyba organizuoja Tarptautines Švietimo Reikalų Konferencijas, vykstančias kartą per 2 metus Ženevoje, kiekvienoje kurių nagrinėjant tam tikrą temą priimamos rekomendacijos, skirtos viso pasaulio švietimo reikalų ministrams (1).
  • IIEP (Tarptautinis Švietimo Planavimo Institutas) buvo įkurtas 1963 m. Paryžiuje ir yra pagrindinis aukšto lygio apmokymo bei auklėjimo planavimo ir administracijos tyrimo centras. IIEP tikslas – gerinti švietimo lygį, platinant žinias bei apmokant švietimo srities specialistus: tiek mokytojus, tiek už švietimo programų kūrimą atsakingus žmones, tiek svarbių švietimo planavimo aspektų tyrinėtojus. Institutas pats tiria bei padeda įgyvendinti naujas mokymo technikas, metodologijas, švietimo politikos naujoves, todėl jo veikla yra labai svarbi regioninių švietimo programų vystymui bei kūrimui (1).
  • UIE (UNESCO Švietimo Institutas) – vienas svarbiausių UNESCO švietimo sferos padalinių, 1951 m. įkurtas Hamburge. Institutas koncentruoja dėmesį į suaugusiųjų švietimą, svarbiausia jo veikla – ilgalaikės švietimo sistemos kūrimas, suaugusiųjų raštingumo lygio visame pasaulyje kėlimas. Tarp pagrindinių jo tikslų paminėtini: suaugusiųjų švietimo tyrimai, informacijos apie švietimą rinkimas ir analizavimas, migrantų, tautinių ir kitų mažumų, diskriminuojamų bendruomenių mokymosi galimybių bei raštingumo lygio tyrimai; įvairių neformalaus suaugusiųjų ir mokyklas baigusio jaunimo švietimo tyrimų projektų kūrimas; informacijos pasikeitimo suaugusiųjų švietimo srityje skatinimas. UIE kartu ir vienas svarbiausių regioninių UNESCO programų kūrėjas ir analizuotojas (2).

Pagrindinė UNESCO misija rajonuose – padėti sukurti institucijas, skirtas švietimo programoms, tyrimų ir kultūros vystymui, padėti šalims sukurti nacionalines strategijas, kuriomis spartintų ši vystymą; stiprinti vietos institucijų galimybę patiems išspręsti neraštingumo ar nepakankamo švietimo problemas. Ši misija ir yra įgyvendinama per įvairias regionines švietimo programas, tokias kaip Didysis Švietimo Lygio Kėlimo Lotynų Amerikos ir Karibų Jūros Regione Projektas, Regioninė Neraštingumo Mažinimo Afrikoje Programa, Azijos ir Ramiojo Vandenyno Regioninė Programa “Švietimas Visiems” bei Arabų Šalių Neraštingumo Lygio Mažinimo Regioninė Programa. UNESCO regioninės programos šiuo metu apima visas pasaulio dalis, jų svarbos, ypač mažiausiai išsivysčiusiose valstybėse, negalima neįvertinti. Yra išskirti 5 pagrindiniai regionai: Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų Jūros Regiono, Arabų Šalių, Azijos ir Ramiojo vandenyno bei Europos ir Šiaurės Amerikos.

Afrika

Rwandan Refugees

Padėtis šiame regione gana sunki, žmonių raštingumas skirtingose šalyse labai skiriasi: nuo 6% Nigeryje ir 10% Malyje iki 70% PAR ir Tanzanijoje, tačiau bendrai jo lygis yra žemiausias iš visų pasaulio regionų. Visose šalyse moterų raštingumo lygis žemesnis nei vyrų. Dėl to UNESCO kreipia didžiausią dėmesį šiam regionui (4).

“Pirmenybės Afrikai” programa buvo sukurta kaip UNESCO indėlis į JTO Afrikos vystymosi skatinimo programą, sukurtą 9 dešimtmetyje, (UN-NADAF), taip pat kaip pasaulinės Koalicijos Afrikai parama. “Pirmenybės Afrikai” misija yra kurti ir padėti organizuoti įvairius kooperacijos projektus, apmokyti specialistus, kurie vėliau galėtų patys sudarinėti tiek pradinio, tiek vidurinio, tiek aukštesniojo bei aukštojo mokymo projektus ir juos įgyvendinti. Į minėtąją programą įeina daug atskirų subprojektų skirtingoms švietimo sferoms:

  • IFOMA projektas yra dalis neraštingumo mažinimo programos, kurio pagrindinis uždavinys – švietimo organizavimas pagal darbo rinkos poreikius, jo naudojimas gyvenimo kokybės kėlimui skatinimas. Kaip šio projekto dalys buvo įkurtos subregioninės fundamentaliojo mokymo programos Vakarų ir Centrinei Afrikai, Rytinei ir Pietinei Afrikai, Sahelio šalims. Šios programos sudėtinė dalis yra ir mokyklų vadovybių kvalifikacijos kėlimas, administracinio ir lavinimo vadovavimo apmokymas. Pvz.: Angoloje, Kapo Verde, Gvinėjoje – Bisau, Mozambike bei Sao Tomėje ir Prinčipėje pagrindinė problema yra ta, kad šių šalių vaikai nepakankamai mokosi mokykloje pirmuosius 4 metus. To priežastis yra prastas aritmetikos bei portugalų kalbos, esančios daugelio moksleivių antrąja kalba mokymas. Su UNESCO pagalba šiose šalyse buvo sukurtas radioinstruktavimo projektas (aritmetikos ir portugalų kalbos radio programų pirmų 4 klasių mokiniams kūrimas). Šio projekto įgyvendinimas davė gerų rezultatų – vaikams patinka radio programos, mokytojai taip pat iš jų gali pasimokyti, gerindami ir aktyvindami savo mokymo stilių (1).
  • Visuomenis Švietimas yra svarbiausia “Pirmenybės Afrikai” projekto dalis, kurioje matomas ir didžiausias progresas. Beveik visos Afrikos šalys turi visuomeninio švietimo programas, kurios yra vienintelis kelias nugalėti dvi pagrindines Afrikos problemas – ekologinės situacijos, demografinės padėties (greitas gyventojų skaičiaus didėjimas) blogėjimą, kovotų su AIDS plitimu.
  • Post-aparteidinis švietimas. PAR UNESCO kuria didelį projektą, kurio tikslas – visiems užtikrinti aukštos kokybės išsilavinimo galimybę. Tam apmokomi būsimieji švietimo planuotojai, kuriamos naujos mokytojų ruošimo programos.
  • Kaimo moterų švietimas. Šio projekto tikslas – padidinti kaimo moterų išsilavinimo lygį, o taip pat geriau jas informuoti apie įvairias problemas. Pvz.: Malyje vykdoma kaimo moterų ir ekologijos programa, padedanti supažindinti kaimo moteris su ekologine situacija, miškų nykimo, vandens švaros ir kitomis problemomis (1).

Lotynų Amerikos ir Karibų Jūros Baseinas

Smiling Woman at Cathedral Pilgrimage

Šiame regione švietimo padėtis nėra tokia bloga kaip Afrikoje, taip pat ir valstybių išsivystymo lygis daug aukštesnis. Iš visų tik viena valstybė (1 lentelė) priskiriama mažiausiai išsivysčiusių valstybių grupei. Raštingumo lygis ganėtinai aukštas – Argentinoje, Čilėje, Guyanoje ir Urugvajuje jis siekia 90% ir net daugiau, Bolivijoje – 75% (6). Tačiau visada galima gerinti padėtį. MPFELAC (Didysis Švietimo Lygio Kėlimo Lotynų Amerikos ir Karibų Jūros Regione Projektas) yra skirtas švietimo sistemos profesionalizavimui kiekvienoje šalyje. Šis projektas yra įgyvendinamas specializuotų regioninių padalinių:

  • PICPEMCE – reformoms ir naujovėms apmokant švietimo srityje dirbantį personalą skirta programa, siekianti įgyvendinti mokymo plano (ypatingai pradinio mokymo, rašymo ir skaitymo, dvikalbio mokymo, tiksliųjų dalykų, visuomenės švietimo) reformas. Šis padalinys siekia įvesti naujus mokymo metodus.
  • REDALF – regioninis personalo apmokymo ir raštingumo kėlimo bei suaugusiųjų švietimo programų tinklas, užsiimantis veikla įvairiose srityse: funkcinio neraštingumo naikinimo, pradinio suaugusiųjų ir vaikų mokymo, moterų švietimo, tarpkultūrinio švietimo, mokytojų apmokymo ir kitose srityse.
  • REPLAD – regioninis programų tinklas, skirtas pradinio mokymo planavimui ir vykdymui. Didžiausias dėmesys kreipiamas į informacinės sistemos vystymą bei administracinį mokyklų valdymą (1).

Be šių į pradinį švietimą orientuotų programų grupių, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regione UNESCO įgyvendina ir su aukštuoju mokslu susijusias programas. Šioje srityje dirba 3 pagrindinės institucijos:

  • CRESALC, skatinanti regioninį bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje bei padedanti regiono šalims pagerinti nacionalinių aukštesniojo mokslo sistemų lygį.
  • CARNEID, padedantis angliškai, prancūziškai, ispaniškai ir olandiškai šnekančių Karibų šalių vyriausybėms įgyvendinti naujus švietimo projektus. Ji vykdo bendrus Karibų šalių tyrimus, skatina dalinimąsi informacija ir patirtimi tarp valstybių, turinčių tokias pačias problemas. Pvz.: CARNEID įgyvendino Ekvadoro moterų aukštesniojo išsilavinimo programą. Jos metu daugiau nei 400 moterų buvo duota galimybė pakelti savo žinių lygį, siekiant pagerinti ne tik jų išsilavinimą, bet ir sveikatos būklę, maitinimosi standartus, išmokant jas labiau rūpintis savimi, suteikti joms galimybę vaidinti rimtą vaidmenį visuomenėje.
  • UMAMAZ – Amazonės Universitetų Asociacija, dabar susidedanti iš ~ 30 8 šalių universitetų. Šios institucijos programų vis daugėja, nors daugiausia dėmesio susilaukia ekologinio, socio-ekonominio vystymo tropiniuose Amazonės miškuose programa, skirta specialiam mokslo ir technologijų vystymo Amazonės miškų regione politikos derinimui su Amazonės biologinių ypatumų išsaugojimu (1).

Azijos ir Ramiojo Vandenyno regionas

Parents Helping Child with Schoolwork

Azijos valstybių, kaip ir Afrikos padėtis švietimo srityje yra labai diferencijuota. Maždaug 60% regiono vaikų lanko mokyklas, tačiau raštingumo lygis ir čia labai skiriasi. Tik 10% Afganistano gyventojų yra raštingi, Kinijoje, Indijoje, Turkijoje ir Malaizijoje – apie 50%, o Japonijoje ir Rusijoje raštingi beveik visi gyventojai (5).

Pagrindinės Azijos ir Ramiojo Vandenyno Valdybos veiklos spektras labai platus – nuo neraštingumo mažinimo iki aukštojo mokslo standartų kėlimo. Čia įgyvendinamos 2 pagrindinės programos:

  • APPEAL – Azijos ir Ramiojo Vandenyno Programa “Švietimas Visiems”, kurios tikslas – neraštingumo mažinimas, pagrindinio mokymo pavertimas prieinamu visiems bei tolesniojo mokymosi galimybės suteikimas kaip galima didesniam skaičiui norinčių žmonių. Žmonių, kuriems skirta ši programa, kontingentas apima didelį skaičių neraštingų suaugusiųjų, viršmokyklinio amžiaus jaunimo. 23 iš 30 regiono šalių, kuriose vykdomos UNESCO programos, yra įkurti APPEAL nacionaliniai koordinacijos komitetai.
  • APEID – Azijos ir Ramiojo Vandenyno Švietimo Vystymo Naujovių programa, skatinanti švietimo naujovių panaudojimą, siekiant įvykdyti nacionalinių švietimo vystymų pagrindinius uždavinius. Programa, paremta tarpusavio sąveikos ir abipusio mokymosi principais, yra kuriama, vykdoma ir vertinama visų joje dalyvaujančių šalių. APEID žinioje šiuo metu yra apie 200 centrų 29 valstybėse. Dabartiniu metu didžiausias dėmesys koncentruojamas į universitetinio lygio mokslą; tiksliųjų, techninių dalykų mokymą, vidurinio mokymo reorganizavimą bei jo kokybės pagerinimą.

Maždaug 16 regiono valstybių dalyvauja regioninėje kooperacijos aukštesniojo mokslo srityje programoje, kurią vykdo ~110 universitetų bei kitų aukštesniojo mokslo institucijų. Šios programos – rūpintis akademinio personalo apmokymu, lėšų aukštesniąjam mokslui tvarkymu bei moterų aukštesniuoju išsilavinimu. Minėtoji programa taip pat yra APEID dalis (5).

Kita svarbi programos įgyvendinimu besirūpinanti institucija – techninio ir profesinio mokymo padalinys, kuris padeda priderinti mokymo sistemas prie darbo rinkos, jos besikeičiančių poreikių. Šio padalinio uždavinys taip pat yra atskirų valstybių tyrimas bei padėjimas joms sukurti atitinkamas techninio ir profesinio mokymo programas, padėti parinkti tinkamiausią šios srities politiką.

IIP – Bendrame Naujovių Projekte dalyvaujančios šalys kartu sprendžia panašias joms iškylančias švietimo problemas, analizuoja situaciją ir suranda kelius kaip pagerinti padėtį ar pašalinti tas problemas. Kartu suradus strategiją, ji priderinama prie šalies specifinių sąlygų (1).

Smiling Woman From Keathupura, India

Vienas iš tokių bendrų projektų, remiamų APEID – Pradinių mokslų kokybės kėlimo programa, sukurta 9 šalims: Kinijai, Indijai, Indonezijai, Pietų Korėjai, Malaizijai, Nepalui, Filipinams, Šri Lankai ir Tailandui. Kinija pirmoji pradėjo įgyvendinti šį projektą 100-e kaimo mokyklų, kur pradinį mokslą tebaigdavo 28.8 % vaikų. 1992 m. šiose mokyklose matėsi aiškus pagerėjimas – mokyklas baigdavo jau net 97.6%. Pamačius tokį programos pasisekimą, projekte pradėjo dalyvauti daugiau nei 1000 pradinių mokyklų, kurių daugumoje pasiekti panašūs rezultatai (1).

Viena iš didžiausių šio regiono, kaip ir visų kitų (išskyrus Europos – Šiaurės Amerikos) problemų – moterų neraštingumas. Dėl to buvo sukurta Raštingumo programa moterims, pirmiausia įgyvendinta Butane, Kinijoje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje, o vėliau – kitose regiono šalyse. Šia programa yra siekiama nugalėti regione vyraujančius prietarus, pabrėžti moterų darbo svarbą. (pavyzdžiui, Papua Naujosios Gvinėjos moterys buvo skatinamos protestuoti prieš prievartą iš savo vyrų pusės, Butano – kvescionuoti tradicinį darbo pasiskirstymą ir t.t.).

Arabų valstybės

Raštingumo lygis Arabų šalyse taip pat nėra aukštas. Jis kinta nuo 25 % Irane ir Saudo Arabijoje iki ~50% Alžyre ir Egipte, ~60-65% Irake ir Tunise bei 73% Kuveite (4; 5).

1989 m. buvo pradėta įgyvendinti Regioninė Pradinio Mokymo Universalizacijai ir Atnaujinimo bei Neraštingumo Panaikinimo iki 2000 m. Arabų Šalyse programa (ARABUPEAL). Ja siekiama padėti vystyti švietimo sistemas, ypač pradinio mokslo ir neraštingumo naikinimo srityse, bandoma užtikrinti kiekvienam teisę į mokslą, paspartinti socio-ekonominį vystymą ir padėti “išlaisvinti visuomenės kuriamąsias jėgas”. Į šią programą įeinančiomis subprogramomis tikimasi vystyti administraciją ir planavimą švietimo srityje, mokymo planų, metodų ir priemonių kūrimą, mokytojų švietimą ir apmokymą, o taip pat švietimo ir socialinės srities tyrimus.

Kurdish Refugee Mourns Child's Death

Dar viena svarbi UNESCO programa Arabų šalyse – EIPDAS: švietimo vystymo naujovių Arabų šalims programa, besirūpinanti pradiniu mokslu, švietimo valdymo, planavimo ir tyrimų modernizacija, vidurinio mokslo krypčių įvairovės skatinimu pagal darbo rinkos padėtį bei įvairios informacijos švietimo klausimais suteikimu valstybių atsakingiems asmenims. Ypač svarbus yra plačiosios visuomenės švietimas, kuriuo dabar užsiimama 7 šalyse.

UNRWA – UNESCO kooperacijos programa buvo pradėta įgyvendinti 1950 m. Ji skirta suteikti galimybę mokytis tūkstančių Palestinos pabėgėlių vaikams, lankantiems mokyklas Jordane, Libane, Sirijoje, Gazos Sektoriuje ir Vakariniame Jordano Krante. Joje palestiniečių jaunuoliai taip pat apmokomi įvairių profesijų, techninių dalykų, ruošiami mokytojai (1).

Arabų šalys labai žemas moterų raštingumo lygis, todėl UNESCO organizavo įvairias programas, skirtas šios problemos panaikinimui: įvairius kursus moterims (namų ekonomikos, siuvimo, mezgimo); higienos, šeimos gyvenimo, motinos ir vaiko priežiūros seminarus.

Europa ir Šiaurės Amerika

Girl Uses Dictionary

Šio rajono padėtis švietimo srityje, kaip žinia, yra geriausia, todėl čia vykdomi tik 2 UNESCO projektai, nereikalaujantys labai daug lėšų, pagrindinę jų dalį siekiant nukreipti į mažiausiai išsivysčiusius regionus, kuriuose raštingumo lygis labai žemas, o mokymo kokybė dažnai visai neatitinka standartų. Europos švietimo vystymo srityje dabar veikia 2 pagrindinės institucijos:

  • CORDEE – kooperacija švietimo vystymo skatinimui Europoje. Šios institucijos tikslas – sukurti koordinuotą veiklos švietimo srityje Europoje tinklą, sugrupuojant, sutvirtinant jau egzistuojančias programas, sujungiant jau anksčiau įkurtus švietimu besirūpinančius dalinius, tokius kaip CODIESEE, Europos UNESCO nacionalinių komisijų bendrų studijų programa, raštingumo lygio industrinėse valstybėse tinklas (UIE dalis) ir kitus. CORDEE veikla, vykdoma įvairių decentralizuotų UNESCO padalinių, švietimo ministerijų, nacionalinių komisijų bei įvairių institutų, koncetruojama į 3 pagrindines kryptis: švietimas visiems, švietimas XXI amžiui, švietimo reformų ir vystymo galimybių skatinimas (1).
  • CEPES – Europos Aukštojo Mokslo Centras – buvo įkurtas Bukarešte 1972 m. Jis užsiima informacijos rinkimu bei jos kaita tarp įvairių Europos universitetų, taip pat jis yra tyrimų skatinimo bei vystymo centru. CEPES – pagrindinis kelių specializuotų tinklų, besispecilizuojančių aukštojo mokslo tyrimuose, personalo kokybės vystyme bei moterų studijose, susijungimo taškas. Nors į centro veiklos regioną įeina visa Europa, Šiaurės Amerika, Turkija bei Izraelis, didžiausias dėmesys jame skiriamas Centrinei ir Rytų Europai (kaip rodo ir pati centro įkūrimo vietą). Jau daugiau kaip 20 metų CEPES stengiasi būti tiltu tarp Vakarų ir Centrinės bei Rytų Europos valstybių. Skatinant universitetų bendradarbiavimą, žinių kaitą, CEPES įkūrė UNITWIN programa, besirūpinančią Centrinės ir Rytų Europos reikmėmis. Centras remia vykdomas aukštojo mokslo reformas, ypač kokybės užtikrinimo, aukštojo mokslo finansavimo, struktūrų, mokslo planų vystymo srityse (3).

Rytų Europai skirta ir dar viena UNESCO programa – PROCEED – Centrinės ir Rytų Europos vystymo programa, pradėta įgyvendinti 1992 m. ir daugiausia sufokusuota į demokratijos atkūrimo ir įtvirtinimo, pažiūrų pliuralizmo, mažumų ir žmogaus teisių apsaugos sričių vystymą. Veikla švietimo srityje koncentruojama į švietimo sistemos ir politikos vystymo patarimus, aukštojo mokslo ir mokytojų parengimo reformas, mokymo metodų atnaujinimą (1).

Two Girls Share the Homework

Dabartiniame besikeičiančių politinių, ekonominių ir socialinių sąlygų pasaulyje, kaiinformacijos technologijos vystosi milžiniškais greičiais ir vėl pajuntama pilietinės visuomenės jėga, organizuotas mokymas yra ypatingai svarbus. Dėl to UNESCO skiria didelį dėmesį švietimui, kuria platų spektrą regioninių programų, kurios paremtos 2 pagrindiniais principais – bendradarbiavimu tarp besivystančių šalių ir poreikiu kovoti su neraštingumu, tiek atnaujinant ir padarant pradinį mokslą prieinamu visiems vaikams, tiek apmokant vyresnio amžiaus jaunimą bei suaugusius. Galima nesunkiai pastebėti, jog visuose regionuose ypatingas dėmesys skiriamas moterų ir mergaičių mokslui. Tačiau kiekviena programa yra unikali ir skirta būtent tam regionui, kuriame yra įgyvendinama. Skiriasi jų specifiniai metodai, skiriasi tikslai, kontrolės būdai, tačiau galutinis kiekvienos iš jų tikslas yra tas pats – mokslas visiems. Nuo 1981 m. pradėto įgyvendinti Didžiojo Švietimo Lygio Kėlimo Lotynų Amerikos ir Karibų Jūros Regione Projekto, UNESCO paramos įvairioms valstybėms lygis vis didėja. Daugumoje regionų matomas aiškus padėties pagerėjimas: mažėja neraštingumas, gerėja mokymo kokybė. Yra patarlė – šunys loja, karavanas eina. Atrodo, kad UNESCO atsidūrė kaip tik tokioje situacijoje – administracija neefektyvi, anksčiau buvę pagrindinėm finansuojančiom valstybėm JAV, Didžioji Britanija iš organizacijos pasitraukė, tačiau įvairios programos, tiek švietimo, tiek ir kitose srityse toliau kuriamos ir sėkmingai įgyvendinamos.

1 lentelė

UNESCO 1990 – 1993

Bendradarbiavimo švietimo sistemos vystymui projektų skaičius

Valstybių, kuriose vykdomos UNESCO programos skaičiusNaudojamų resursų kiekis M$Įgyvendintų projektų skaičiusVykdomų projektų skaičiusRuošiamų projektų skaičius
AFRIKA*
Iš viso 4458.18111933
Iš jų mažiausiai išsivysč. valst. 3336.8497615
LOTYNŲ AMERIKA IR KARIBAI
Iš viso 2322.9495213
Iš jų mažiausiai išsivysč. valst. 11.522
ARABŲ ŠALYS
Iš viso 1619.0263910
Iš jų mažiausiai išsivysč. valst. 32.51163
AZIJA IR RAMIOJO VANDENYNO BASEINAS*
Iš viso 3041.010010510
Iš jų mažiausiai išsivysč. valst. 1314.235314
EUROPA IR Š. AMERIKA
Iš viso 20.6121
Iš jų mažiausiai išsivysč. valst. –

* – išskyrus Arabų valstybes

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

.