TELEVIZIJA, KAIP MASINĖS KULTŪROS NEŠĖJA, IR STUDENTIJA

Nukritus geležinei uždangai, skyrusiai Rytus ir Vakarus, iš Vakarų į Lietuvą, be viso kito, plūstelėjo ir didžiulė masinės kultūros, to šiuolaikinio kultūros fenomeno, banga. 
Žodis „Vakarai“ daugelio mūsų visuomenės narių lūpose skamba kaip kažkas tai magiška. Tai, kas yra Vakaruose – gera, siektina, į TEN veržiamasi. Dauguma Vakarus sieja anaiptol ne su iškiliausiais Vakarų civilizacijos reiškiniais, ne su didžiuoju klasikiniu Vakarų paveldu, jo intelektualine kultūra ar klasikinio meno formomis, o būtent su masine kultūra.Vakarų masinės kultūros idealus daugelis sutapatina su Vakarų kultūros idealais. 
Vakarai daugeliui visų pirma asocijuojasi su žodžiu „laisvė“. Ir būtent masinės kultūros išreiškiama laisvė – laisvė „sistemos“ atžvilgiu, seksualinė laisvė, laisvė nuo dorovinių normų – didžiajai mūsų visuomenės daliai reprezentuoja vakarietiškąjį liberalizmą ir demokratiją. Masinės kultūros išreiškiama laisvė – tai negatyvioji laisvė, tai laisvė nuo kažko (freedom from), o ne laisvė kažkam (freedom for). Skirtingai nuo pozityviosios, konstruktyviosios laisvės, destruktyvioji laisvė (freedom from) yra pasiekiama be jokių ypatingų valios bei sąmonės pastangų, visiškai nesudėtingai. Gyvenimo tempas nuolatos greitėja, šiuolaikinis žmogus – skubantis žmogus, siekiantis maksimalios naudos su minimaliomis laiko bei fizinių ir dvasinių pastangų sąnaudomis. Natūralu, kad tokiame skubančiame pasaulyje, kuriame visk¹ norisi gauti dabar ir iš karto, ir be ypatingų pastangų, masinės kultūros propaguojama laisvė – laisvė, kuri nereikalauja iš individo (freedom from) yra žymiai priimtinesnė nei ta laisvė, kuri reikalauja(freedom for) – laisvė ne nuo, o kažkam: laisvė kaip galimybė laisvai mąstyti, kurti, laisvai reikšti mintis, realizuoti save per kūrybinį procesą.
    Visuomenės informavimo priemonės ir masinė kultūra yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Būtent visuomenės informavimo priemonių atsiradimas bei paplitimas sudarė sąlygas masinės kultūros, kuri ignoruoja regioninius, religinius ir klasinių subkultūrų ypatumus, atsiradimui. Ypač svarbų vaidmenį platinant masinę kultūrą vaidina televizija.
Masinė kultūra siūlo juslinį, vizualinį pasaulio suvokimą, paverčia žmogų vizualine būtybe. Masinės kultūros subjektas yra iš esmės vizualinis žmogus. Taigi, televizija, kaip vaizdinė priemonė, yra labai „patogi“ sklisti masinei kultūrai, kuri visų pirma reiškiasi vaizdų pagalba.

Televizija ­ tai pagrindinė laisvalaikio forma daugelyje šalių, neišskiriant ir Lietuvos. Nei viena kita visuomenės informavimo priemonė taip neužvaldė šiuolaikinės žmonijos kaip televizija. Televizija kartais net vadinama visuotiniu ritualu. Ji padeda sklisti kultūrai, žinioms, informacijai. Kaip ir kitos visuomenės informavimo priemonės, televizija ­ tai ir įvairios propagandos, socialinės kontrolės bei reguliavimo instrumentas. Ji pateikia gyvenimo būdo modelius, elgesio normas, vertybių sistemą. Svarbu pažymėti, kad visuomenės informavimo priemonės, pateikdamos tam tikrus elgesio modelius, iššaukia visuotinį konformizmą, nes dauguma žmonių pradeda aklai vadovautis visuomenės informavimo priemonių siūlomais elgesio modeliais bei normomis. Kai kurių mokslininkų nuomone, visuomenės informavimo priemonės įsiskverbė ne tik į mūsų išorinės realybės supratimą, bet ir į mūsų savęs pažinimo sritį: visuomenės informavimo priemonės pateikia mums kriterijus, kuriais remiantis mes vertiname save, formuoja mūsų tikslus bei būdus juos pasiekti. 
    Tačiau televizija – visų pirma masinės kultūros platintoja ir propaguotoja, taigi ir dauguma jos pateikiamų žiūrovams gyvenimo būdo modelių bei elgesio normų yra masinės kultūros produktai.    Televizija platina masinius įvaizdžius: ko siekti, ko norėti, kaip rengtis, elgtis ir pan. Ji diktuoja madas, modeliuoja gyvenseną, jauseną, galvoseną; formuoja nuomones, skonį (visuomenės informavimo priemonių skleidžiamos masinės kultūros pasekmė – prastėja gyventojų estetinis bei meninis skoniai). Ji taip pat propaguoja ir masinės kultūros skleidžiamą vartotojišką psichologiją. Beje, mūsų gyvenimo komerciškėjimas, žiūrėjimas į gyvenimą per „rinkos akinius“, taip pat yra vienas veiksnių, sąlygojančių Vakarų masinės kultūros sparčią plėtrą mūsuose.
    Ne tik daugėja žmonių, žiūrinčių televiziją, skaičius, bet kartu nuolatos auga ir televizijos žiūrėjimo dažnumas bei trukmė. O kuo ilgiau bei dažniau žmonės žiūri televiziją, tuo mažiau jie sugeba atsirinkti, tuo greičiau televizijos siūloma vertybių sistema internalizuojama ­ visuomenės informavimo priemonių siūlomos vertybės, elgesio būdai tampa „savi“, esantys individo viduje.

    Šių metų pavasarį buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriama, kokią vietą Vilniaus Universiteto studentų laisvalaikio struktūroje užima televizija. Viso tyrime dalyvavo 44 VU studentai.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, studentai mielai leidžia laisvalaikį prie televizoriaus ekrano – televizijos žiūrėjimas studentų laisvalaikio struktūroje užima antrą vietą po bendravimo (vidutiniškai studentai žiūri televizorių 69.9 minutes per dien¹). 

1 lentelė. Televizijos žiūrėjimo dažnumas (procentais).
Ar dažnai žiūrite televizorių    % 
Mažiau nei 1 kartą per savaitę    4.5
1-2 kartus per savaitę    20.5
3-4 kartus per savaitę    20.5
5 ir daugiau kartų per savaitę    54.5
Kaip matome iš lentelės, didesnė pusė studentų televiziją žiūri 5 ir daugiau kartų per savaitę. Tuo tarpu mažiau nei 1 kartą per savaitę TV žiūri tik 4.5 % studentų. Tai rodo didelį televizijos, kaip laisvalaikio formos, paplitimo studentų tarpe laipsnį.

2 lentelė. Pasitikėjimas visuomenės informavimo priemonėmis (procentais).
Visuomenės informavimo priemonės    Nepasitiki    Nei pasitiki, nei nepasitiki    Pasitiki
Televizija    9.1 %    45.45%    45.45 %
Radijas    11.5 %    34 %    54.5 %
Spauda    11.5 %    45.5 %    43 %
Taigi, kaip matome, studentai pasitiki visuomenės informavimo priemonėmis. Galime daryti prielaidą, kad visuomenės informavimo priemonių, ir, konkrečiau, televizijos įtaka studentams yra nemaža, nes kuo pasitikima, tuo ir tikima. 
Televizija, kaip informacijos šaltinis, užima lyderio pozicijas tarp visuomenės informavimo priemonių. Net 50% studentų prioritetą kaip informacijos šaltiniui teikia televizijai ­ jie labiau linkę rinktis pažiūrėti žinias per TV, nei perskaityti informaciją laikraštyje, ar pasiklausyti žinias per radiją. Prioritetas televizijai kaip informacijos šaltiniui dažniausiai motyvuojamas tuo, kad televizija ­ tai vaizdinė priemonė. Vaizdo pateikimas iššaukia taip vadinamą dalyvavimo efektą ­ TV žiūrovai pasijunta taip, lyg jie dalyvautų įvykiuose, kurie yra stebimi televizoriaus ekrane. Tai „prilipdo“ žmones prie televizoriaus ekrano. Kai kurių mokslininkų nuomone, būtent ši TV savybė ir yra pagrindinė tokio didelio TV paplitimo priežastis. 
Šiuolaikiniame pasaulyje vykstanti visuomenės informavimo priemonių, ypač televizijos, plėtra nėra kaip kažkas esantis šalia, neįtakojantis studentų laisvalaikio formų pasirinkimo. Kaip ir daugumos šiuolaikinio pasaulio žmonių, studentų laisvalaikio struktūroje televizijos žiūrėjimas užima svarbią vietą ­ 20% savo laisvalaikio studentai praleidžia prie televizoriaus ekrano.
Televizija ­ viena iš šiuolaikinį pasaulį apibūdinančių charakteristikų. Šiuolaikinis žmogus ir televizija ­ gretimai esančios kategorijos. Tai patvirtina ir tas faktas, kad 43% studentų savo gyvenimo neįsivaizduoja be televizijos ir net 75% studentų neįsivaizduoja šiuolaikinio žmogaus gyvenimo be televizijos. 
Remiantis šiuo tyrimu galime daryti išvadą, kad televizijos žiūrėjimas studentų gyvenime gana giliai įsišaknijęs.
Čia glūdi pavojus studentijai, kaip būsimiesiems inteligentams, tautos kultūros puoselėtojams, nes visuomenės informavimo priemonės, ir ypač televizija, visų pirma yra masinės kultūros nešėjos.
Reikia tikėtis, kad studentija sugeba priimti tai, kas skleidžiama visuomenės informavimo priemonių, kritiškai; kad ji sugeba analizuoti, vertinti ir atsirinkti. 

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *