Švietimo globalizacija ir Lietuva

Švietimo kaita – tautos išlikimo sąlyga. Lietuvai reikalingas kokybiškai naujas, XXI amžiui pritaikytas švietimo modelis. Besiformuojanti informacinė visuomenė kelia daug sudėtingesnius reikalavimus. Didėja žmonių tarpusavio nepriklausomybė. Kaip niekada anksčiau šiandien žmogiškųjų santykių plėtra įgyja labai svarbią reikšmę. Nacionalinės ekonomikos tampa internacionalinėmis arba net transnacionalinėmis. Pasaulis bendrauja. Todėl neišvengiamai reikalingas bendradarbiaujantis švietimas tam, kad sėkmingai įveiktume tarpdisciplininius barjerus ir sugebėtume toliau plėtoti savo pažinimą.

Žymių edukologų (prof. T.Kozmos, prof. N. Postlethvaite ir kt.) nuomone, Centrinės Europos valstybės atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių vidutiniškai 30-40 metų. Akivaizdu, kad Lietuvos švietimo sistemos reformos vyksme kyla daugybė prieštaravimų. Vienas aktualiausių – švietimo modernizacija ir nacionalinės tradicijos. Europos Sąjungos šalyse aktyviai diskutuojama dėl perėjimo prie bendros švietimo sistemos. Tačiau Mastrichto sutartyje pasakyta, jog švietimas yra nacionalinis reiškinys. Švietimo sistemos turėtų aktyviai bendradarbiauti, nes tai aktyvina pažinimą, plečia patirtį. Politikos, ekonomikos, kultūros, komunikacijos sričių vystymosi tempas didžiulis. Švietimas jokiu būdu negali atsilikti, nežiūrint į tam tikrą jo konservatyvumą. Kita vertus, kyla vis naujų ir sudėtingesnių socialinių reikalavimų ir uždavinių ateičiai, kurie daro įtaką švietimo kaitos tempui ir pobūdžiui. Visa tai įgyja negrįžtamo proceso pobūdį. Vadinasi, švietimo koncepciją nuolat papildys nauji pakitimai – tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu. Akivaizdi ne tik švietimo globalizacijos, bet ir švietimo integracijos į regioninį ir tarptautinį kontekstą tendencija. Todėl, anot prof. T. Kozmos, tarp švietimo globalizacijos ir nacionalinio identiškumo turėtų būti pusiausvyra, nes tik tuomet šie du procesai konkuruoja. Vadinasi, globalizacijos reiškiniai mūsų nacionalinei švietimo sistemai kelia naujus, sudėtingus uždavinius.

Žingsniai į informacinę visuomenę

Informacinės visuomenės kūrimas nėra tik mokslinių prognozių objektas – kasdien tai tampa vis aiškesne realybe. Ir Lietuvoje pakankamai dažnai kalbama apie informacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje problemas. Informacinės visuomenės kūrimas yra vienas iš šalies prioritetinių uždavinių.

Informacinės visuomenės pilietį nuo jaunumės ugdo mokytojas ir mokykla. Tai nėra paprasta. Iki šiol nėra sukurtos ir patvirtintos Lietuvos mokyklų kompiuterizavimo koncepcijos – sudaryta darbo grupė, bet jos veikla nesparti. Parengtas Lietuvos informacinės visuomenės kūrimo programos projektas, – jeigu pavyks jį pakankamai greitai suderinti su visomis valstybės institucijomis ir patvirtinti kaip valstybinę programą su aiškiu finansavimu bei realiais vykdymo terminais, galima tikėtis ir aiškesnės mokyklų kompiuterizavimo ateities.

Mūsų šalyje turi būti įsisąmoninta, kad XXI amžiuje perspektyvą turės tik šiuolaikinę valstybinę informacinę infrastruktūrą įdiegusios šalys, kurių kiekvienas pilietis gali, moka ir nori naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis.

Europiniai standartai

Kaip rodo kaimyninių šalių praktika, šis noras gali būti paskatintas. Europoje plačiai žinoma ECDL (European Computer Driving Licence) programa, kuri numato vienodus visai Europai kompiuterinio raštingumo egzaminus. Ši programa yra svarbiausias Europos informatikos profesionalų sąjungų tarybos (CEPIS) projektas.

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga, kaip CEPIS narė, gavo išimtinę teisę ECDL programą realizuoti Lietuvoje.

Siekiant gauti visoje Europoje pripažįstamą kompiuterio vartotojo kvalifikacijos pažymėjimą, reikia išlaikyti vieną teorinį egzaminą (Informacinės technologijos ir informacinė visuomenė) ir šešis praktinius testus:

  • kompiuterio naudojimo pagrindiniai įgūdžiai ir bylų tvarkymas
  • darbas su tekstais
  • skaičiavimai
  • duomenų bazės ir bylų sistemos
  • grafikai ir prezentacijos
  • elektroninis paštas ir internetas.

Kaimyninėje Estijoje kompiuterio vartotojo kvalifikacijos pažymėjimas yra privalomas atestuojant mokyklų mokytojus, universitetų dėstytojus, valstybės tarnautojus. Gal todėl ir nebereikia stebėtis augančiais kompiuterizacijos tempais Estijoje – kai aiškios kompiuterizacijos galimybės ir perspektyvos, tam skiriama daug daugiau dėmesio.

Kompiuterinis raštingumas

Vienas pirmųjų žingsnių kompiuterizuojant mokyklas – tai visiems švietimo darbuotojams – nuo ministro iki mokytojo – įgyti kompiuterinį raštingumą.

Mokytojas turės nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. Informacinėje visuomenėje akcentuojamas poreikis visą gyvenimą mokytis. Daugelį tai gąsdina ir neramina. Ši tezė turi būti diegiama ir mokiniams – šiuolaikiniam pasauliui sparčiai kintant, jų laukia daug naujovių, kurias reikės išmokti naudoti, taikyti ir valdyti.

Elektroninis komunikavimas atveria daug galimybių. Tai:

  • nuotolinis mokymas (studentas ir dėstytojas bendrauja internete);
  • teledarbas (darbo vieta perkeliama į namų aplinką);
  • virtualus bendravimas (bendraujama naudojant elektroninės komunikacijos priemones);
  • telemedicina (toli gyvenantį pacientą konsultuoja medicinos centre esantis specialistas);
  • elektroninė spauda (per internetą tampa pasiekiami įvairiausi periodiniai leidiniai);
  • elektroninės bibliotekos (per internetą pasidaro prieinama literatūra iš šalies bei užsienio bibliotekų).

Pavojai

Informacinėje visuomenėje slypi ir pavojų:

  • socialinis pasidalijimas į tuos, kurie gali naudotis kompiuteriais (turi savo namuose), ir tuos, kurie neturi šios galimybės (šį skirtumą turėtų kompensuoti mokykla);
  • virtualus bendravimas su visu pasauliu didina žmonių susvetimėjimą (mokykla turėtų sugebėti paskirstyti moksleivių veiklą įprastinėje ir virtualioje aplinkoje);
  • kompiuterį turintis ir gerai jį įvaldęs moksleivis tam tikrais atvejais tampa labiau apsišvietęs už mokytoją (tam abu turi būti pasirengę);
  • gausi informacija anglų ir kitomis kalbomis gali užgožti gimtąją kalbą (kompiuterinėje erdvėje būtina puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą).

Kompiuteriai ir internetas Lietuvos mokyklose

1998 metų pabaigoje vyko Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA – International Association for the Evaluation of Educational Achievement) organizuotos studijos “Informacijos technologija mokyklose“ pirmoji dalis. Lietuvoje buvo tiriama, kaip kompiuteriai ir kita informacijos technologija yra integruota į 7-9 bei 11-12 klasių moksleivių ugdymą.

Kiek Lietuvos mokyklų turi kompiuterių? Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos mokyklose kompiuteriais naudojasi 90 proc. vienuoliktokų ir dvyliktokų bei 77 proc. septintokų, aštuntokų ir devintokų. Palyginus su kitomis Rytų ir Centrinės Europos šalimis, Lietuvos vidurinėse mokyklose padėtis nėra bloga – daugelis jų turi bent po vieną kompiuterį. Nerimą kelia situacija žemesnėse klasėse: vos 15 proc. pagrindinių mokyklų turi ugdymui naudojamos technikos ir tik apie 85 proc. vidurinių mokyklų 7-9 klasių moksleivių naudojasi informacijos technologijomis. Kaip kompiuteriai naudojami pradinių klasių moksleivių mokyme, Lietuvoje net nebuvo tiriama: beveik akivaizdu, kad tik viena kita pradinė mokykla turi technikos, o turinčiose kompiuterių vidurinėse ir pagrindinėse mokyklose jie pradinukams retai teprieinami. Pasaulio tendencijos akivaizdžios – išsivysčiusiose šalyse informacijos ir komunikacijos technologijos intensyviai naudojamos net pačių jauniausiųjų moksleivių ugdymui.

Tyrimo rezultatai rodo, kad 75 proc. Lietuvos vidurinių mokyklų kompiuterių naudojami ugdymui, maždaug 7 proc. – tik administravimui, 4 proc. – skirti tik mokytojams. Nenaudojami (pasenę ar sugedę) kompiuteriai sudaro net 14 proc. visos vidurinių mokyklų turimos technikos.

Kompiuterių kiekis. Kompiuterių kiekio analizės rezultatai rodo, kad vienoje turinčioje kompiuterių Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje vidutiniškai yra apie 10 naudojamų ugdymui, skirtų tik administravimui bei tik mokytojams kompiuterių. Įrangos kiekis mokyklose yra labai nevienodas: turimų kompiuterių skaičius svyruoja nuo 1 iki 51. Šie skaičiai neguodžia. Informacijos ir komunikacijos technologijų integravimas į ugdymą gali būti veiksmingas tik tuomet, kai vienas kompiuteris tenka ne daugiau kaip 5 moksleiviams. Daugelis šalių siekia, kad vidutinis moksleivių ir kompiuterių santykis neviršytų 2. Šis rodiklis technikos turinčiose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose svyruoja nuo 2 iki 1 384. Maždaug 40 proc. mokyklų moksleivių ir kompiuterių santykis yra didesnis negu 100 ir tik 4 proc. – mažesnis kaip 30.

Mokyklų kompiuteriais vidutiniškai naudojasi tik 27 proc. moksleivių, kitiems ši technika neprieinama. Nevienodos visų moksleivių galimybės dirbti su informacijos technologija yra elementaraus kompiuterių stygiaus pasekmė.

Internetas Lietuvos mokyklose. Iš tyrimo paaiškėjo, kad daugelis (93 proc.) Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų gali mokymui naudoti internetą. Šis rodiklis aukštesnis net už daugelio Vakarų Europos šalių! Tačiau tikėtis, kad Lietuvos mokyklos intensyviai naudoja pasaulinį tinklą ugdymui, neleidžia kitas rodiklis – daugiau kaip 80 proc. mokyklų internetas yra pasiekiamas vos iš vieno kompiuterio. Nenuostabu, kad mokyklų, kuriose 11-12 klasių moksleiviai arba jų mokytojai naudoja elektroninį paštą arba W W W mokymui, tėra tik 63 proc. Nestebina ir tai, kad internetu realiai naudojasi vos vienas kitas mokytojas ir nedidelis būrelis moksleivių: mokyklų, kuriose daugiau kaip 50 proc. moksleivių baigs mokyklą, prieš tai bent kartą pasinaudoję internetu, tėra tik 23 proc., o mokyklų, kuriose daugiau kaip 50 proc. mokytojų, kurie 11-12 klasėse, mokymui naudoja internetą – vos 2 proc.

Nežinančiam Lietuvos mokyklų jungimo prie interneto istorijos situacija atrodo absurdiška: kodėl taip menkai išnaudojamos galimybės dirbti su elektronine informacija? Reikėtų prisiminti pagal A.Šleževičiaus “visuotinio švietimo kompiuterizavimo“ modelį Atviros Lietuvos fondo inicijuotą “visuotinį švietimo internetizavimą“. 1995 – 1997 metais Atviros Lietuvos fondas visoms švietimo įstaigoms siūlė nemokamą elektroninį paštą, vėliau – ir kitas interneto paslaugas. Daugelis mokyklų tuo pasinaudojo. Gaila tik, kad fondui pasitraukus iš interneto paslaugų tiekėjų rinkos, pasaulinio tinklo diegimas mokyklose į priekį taip ir nepasistūmėjo, atvirkščiai – “Lietuvos telekomui“ apmokestinus vietinio telefono ryšio paslaugas, mokyklos iš viso atsisakė interneto paslaugų, o kažkada buvusi sėkminga ir daug vilčių teikusi Atviros Lietuvos fondo iniciatyva taip ir liko įamžinta viename bendrojo lavinimo mokyklų kompiuterizavimo rodiklyje – internetu gali naudotis visi. Tik beveik visi nesinaudoja.

Tyrimo rezultatai nuteikia dviprasmiškai: ir optimistiškai, ir pesimistiškai. Atskiri Lietuvos švietimo kompiuterizavimo rodikliai (pavyzdžiui, mokyklų, galinčių naudotis internetu, nuošimtis), lyginant su kitomis Rytų ir Centrinės Europos šalimis, yra aukšti. Tačiau išsami duomenų analizė atskleidžia labai žemą informacijos ir komunikacijos technologijos įdiegimo lygį.

Svarbiausi pastarųjų metų informacijos technologijos diegimo projektai – valstybinis 1996 metų “Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinių, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų kompiuterizavimo“ projektas ir Atviros Lietuvos fondo “Naujųjų technologijų“ programos veikla – kilstelėjo tik kai kuriuos mokyklų kompiuterizavimo rodiklius iki optimizmo teikiančio lygio, tačiau “praūžė“ švietimo reformos paviršiumi ir ugdymą menkai tepaveikė. Paminėti reikėtų keletą svarbiausių priežasčių. Milžiniškas įrangos trūkumas ir mažos investicijos jai pirkti yra rimčiausia technologijos integravimo problema. Didelio masto, bet su nedideliu finansavimu projektų poveikis yra labai paviršutiniškas. Technologijos diegimas nėra prioritetinė švietimo reformos kryptis, todėl jos integravimas į ugdymą tėra mokytojų entuziastų ir technologijos mėgėjų eksperimentų objektas.

Tačiau negalime šios problemos palikti nuošaly – juk žvelgdami į Lietuvos mokyklos ateitį ir įvertindami mūsų krašto siekį integruotis į Europą, turėsime kurti tokią švietimo sistemą ir pedagogikos mokslą, kuris nebūtų atitrūkęs nuo visapasaulinio globalizacijos proceso.

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *