Sociologija visuomenės akimis

Neseniai pristatėme tyrimą, kuriame apie savo profesiją, jos savybės ir ypatumus pasakojo sociologijos studentai. Be abejo, kas gi geriau už juos gali žinoti, kas ta sociologija?

Tai, kad apie sociologiją žino ją studijuojantis jaunimas – elementaru. Bet turbūt ne vienas sutiks, kad plačiojoje visuomenėje šis mokslas – nors pastaruoju metu ir sparčiai populiarėjantis įvairiausių visuomenės nuomonės apklausų dėka – yra gana neaiškus reiškinys. Neretai sociologo darbas suvokiamas kaip anketų pildymas, geriausiu atveju – jų analizavimas kompiuterio pagalba. O gal situacija keičiasi, gal visuomenė vis daugiau sužino apie sociologus? Norėdami tai išsiaiškinti, Vilniaus universiteto Sociologijos studentų sąjungos nariai 1998 m. lapkričio pabaigoje atliko Vilniaus miesto gyventojų apklausą telefonu, kurios metu ir siekė išsiaiškinti, ką vilniečiai žino apie sociologiją, kaip ją vertina, iš kur apie ją sužino, ir pan. Taigi – kokia yra sociologija visuomenės akimis?

Pirmiausia, kelios apklaustųjų Vilniaus gyventojų charakteristikos:

Taigi, apklausoje dalyvavo šiek tiek daugiau moterų, nei vyrų; pagal amžiaus grupes respondentai išsidėstę daugmaž vienodai (dalyvavo įvairaus amžiaus asmenys); pagal išsimokslinimą – apklausoje sudalyvavo daugiausia vidurinį (taip pat specialų vidurinį ir aukštesnįjį) bei aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai. Daugiau nei pusė apklaustųjų – dirbantys asmenys; nemažą dalį sudarė besimokantis ir studijuojantis jaunimas.

Na, o dabar – prie klausimų!

Ir ką gi? Keista – duomenys pasiskirstę beveik tolygiai… Vadinasi, beveik po vienodą skaičių apklaustųjų “tikrai yra girdėję apie sociologiją”, “yra šiek tiek girdėję apie sociologiją” arba “nėra nieko girdėję apie šį mokslą”. Galima daryti išvadą, kad visgi apie sociologiją žino ne tike daug žmonių – o “tikrai” apie ją žino mažiausiai apklaustųjų.

Beje, žinojimą apie šį mokslą įtakojo respondentų išsimokslinimas:

Taigi, galime teigti, jog kuo aukštesnis respondentų išsimokslinimas, tuo daugiau ir tiksliau jie žino apie sociologiją.

Tačiau ir nelabai žinodami, kas ta sociologija, respondentai visgi mano, kad ji reikalinga… Ką gi, sociologams belieka džiaugtis.

Norėdami palyginti sociologo profesijos reikalingumą, prestižiškumą, populiarumą ir panašias teigiamas savybes, paprašėme apklausoje dalyvavusių žmonių įvertinti penkiabalėje skalėje šias profesijas:

Na na, ir kaip gi mes vertiname įvairias profesijas? Neginčytino populiarumo susilaukė mediko bei… mokytojo profesijos – jų įvertinimas yra maždaug po 4.5 balo. Po jų seka teisininko priofesija – na, ši profesija Lietuvoje tikrai gerbiama. Psichologas ir ekonomistas surinko po viendoai “taškų”. Po jų eina sociologo profesija, nusipelniusi 3.8 balo ir užimanti garbingą šeštą vietą. Nuo jos tik dešimtąja balo atsilieka socialinis darbuotojas. O nepopuliariausia mūsuose – politiko profesija.

Taigi, kas populiariasia ir reikalingiausia Lietuvoje, išsiaiškinome. O kokios prognozės? Ar sociologijai pranašaujama šviesi ateitis Lietuvoje?

Džiugu – dauguma respondentų mano, kad ateity sociologo profesija bus reikalingesnė, negu dabar. priešingą perspektyvą numatė visai maža dalis apklaustųjų. Taigi sociologai gali guostis gražia ateities vizija.

Šis klausimas tikrai įdomus. Ir su kuo tik sociologų nepainioja! Psichologais, socialiniais darbuotojais, statistikais… O kartais pateikia ir dar originalesnių apibrėžimų. Tačiau perdaug nesiplečiant, sugrupavome atsakymus į kelias dažniausiai pasitaikančias grupes, ir štai ką gavome:

Sociologijai daugumai respondentų asocijuojasi su empiriniais tyrimais – apklausomis, anketormis, žmonių užkabinėjimu gatvėje… ir panašiais dalykėliais. Nemaža dalis apskritai “neįsivaizduoja”, kas per daiktas ta sociologija, ir net nebando spėlioti. Tik maždaug 15 % apklaustųjų sociologo darbas reiškia teorinius visuomenės, jos danbūvio formų, socialinių institutų, žmonių sąveikos ir t.t. tyrinėjimus (beje, patys sociologai teorinei savo darbo pusei skiria kur kas daugiau dėmesio). Na, o likusieji sociologiją tiesiog “painioja” su kitais mokslais – socialiniu darbu, statistika, ekonomika.

Mes mylime savo vaikus, rūpinamės gražia jų ateitimi, todėl linkime jiems gerai teisingai pasirinkti savo gyvenimo kelią. O renkantis jį, labai labai svarbi yra profesija. Taigi, ar respondentai norėtų, kad jų vaikas studijuotų sociologiją?

Na, beveik “penkiasdešimt ant penkiasdešimt” – beveik po trečdalį atsakė “taip” ir “ne” (beje, “ne” – šiek tiek daugiau). O dar trečdalis – apskritai neapsisprendė… taigi, matyti, jog klausimu, ar sociologija yra patraukli profesija (na, juk nesiūlytume savo vaikams niekam tikusios ateities), apklaustieji neturėjo tvirtos nuomonės.

Gyvename informacijos amžiuje. Beveik visi žino beveik apie viską. Keičiai tradiciniai informavimo modeliai ir šaltiniai. Tačiau ar visur taip yra? Kasdien gauname galybę informacijos. O kas mus informuoja apie sociologiją? Iš kur esame apie ją girdėję? Štai to ir paklausėme apklaustųjų:

Neginčytinas informacijos pateikimo lyderis – žiniasklaida. Tai ji supažindina mielus mūsų visuomenės narius su sociologo duona. Kiti populiarūs šaltiniai – darbovietė, draugai, šeima, studijos – užima kur kas kuklesnę vietą. beje, informacijos šaltinio pasirinkimą įtakojo tam tikros apklaustųjų charakteristikos – amžius:

Taigi, kuo jaunesni respondentia, tuo daugiau jų žiniasklaidą laiko pagrindiniu informacijos apie sociologiją šaltiniu.

Draugai, kaip pagrindinis informacijos šaltinis, taip pat priklauso nuo apklausoje dalyvavusio asmens amžiasu:

Kaip matome, kuo jaunesnė grupė, tuo svarbesni yra draugai, kurie suteikia informaciją apie sociologiją. Galima daryti prielaidą, kad tai ypač būdinga tarp studijuojančio jaunimo. Tuo tarpu amžiui didėjant, draugai, kaip informacijos šaltinis, tampa vis mažiau svarbūs.

Beje, čia įtaką daro ir kitas faktorius:

Mūsų prielaida apie tai, kad draugai, kaip pagrindinis informacijos šaltinis, būdingiauia tarp studijuojančio jaunimo, visiškai pasitvirtina – iš tiesų, besimokančio ir studijuojančio jaunimo tarpe apie sociologiją didžioji dauguma sužino iš draugų. Šis procentas gerokai mažesnis tarp dirbančių žmonių. Ir visisškai nebūdingas namų šeimininkėms bei pensininkams – na, matyt, jų draugai su sociologija nesusiduria…

Taigi, kokias galime padaryti išvadas?

  1. Vilniaus gyventojų apklausoje, kurios tikslas buvo sužinoti visuomenės nuomonę apie sociolog profesiją, dalyvavo įvairaus amžiaus, lyties, išsimokslinimo ir užsiėmimo respondentai.
  2. Beveik pusė jų yra “šiek tiek” girdėje apie sociologiją, beveik po lygiai – “girdėję tikrai” arba “visiškai nieko apie ją nežino”; kuo aukštesnis respondentų išsimokslinimas, tuo daugiau ir tiksliau jie žino apie sociologiją.
  3. respondentai mano, kad sociologija yra reikalinga, o ateity bus dar reikalingesnė, negu dabar.
  4. Aukščiausiai vertinamos mediko ir mokytojo, žemiausiai – politiko profesijos. Sociologija užima garbingą šeštą vietą (iš aštuonių).
  5. Sociologo darbas dažniausiai suvokiamas, kaip empiriniai tyrimai.
  6. Paklausti, ar norėtų, jog jų vaikai studijuotų sociologiją, respondentų atsakymai pasiskirstė po lygiai. Taigi galima teigti, jog nėra tvirtos ir vienaprasmės respondentų nuomonės apie sociologo darbo patrauklumą.
  7. Pagrindinis informacijos apie sociologiją šaltinis – žiniasklaida. Kuo jaunesni respondentai, tuo daugiau jų žiniasklaidą laiko svarbiausiu šaltiniu. Draugai, kaip pagrindinis informacijos šaltinis yra taro jauniausių ir besimokančių arba studijuojančių asmenų.

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

.