PRAEITIES, DABARTIES IR ATEITIES VERTINIMAS BALTIJOS ŠALYSE: 1993-1995

Vladas Gaidys, Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas

Laikas yra fundamentalus žmogaus gyvenimo komponentas. Žmogus nuolatos gyvena ne tik „čia ir dabar“, bet ir praeityje, nuolatos atsižvelgdamas į savo socializacijos patirtį, lygindamas savo dabartinę padėtį socialinėje sistemoje su tuo, kas buvo vakar, prieš metus, prieš dešimtmetį. Žmogus nuolat gyvena ir ateityje: jis kuria planus, lygina dabartinę savo padėtį su tuo, ko jis tikisi ateityje. Socialinio laiko percepcija yra daugelio tyrinėjimų objektas (1). Pavyzdžiui, praeitis nagrinėjama kolektyvinės atminties (istorinio laiko) perspektyvoje (2, 3). Pasitenkinimo dabartimi ir situacijos ateityje vertinimai yra įprasti viešosios nuomonės tyrimuose (4).

Pokomunistinėse šalyse praeities, dabarties ir ateities tyrimai išeina iš akademinių interesų ribos ir turi svarbią politinę diagnostinę bei prognostinę funkciją. Kaip žmonės vertina buvusius komunistinius režimus? Kaip jiems pavyksta surasti vietą naujoje sistemoje? Ar jie tiki, kad netolimoje ateityje išsipildys jų lūkesčiai? Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklauso ir atsakymas į klausimą, ar naujos demokratinės visuomenės Rytų ir Centrinėje Europoje yra pakankamai stabilios, ar negresia joms kairiojo ar dešiniojo autoritarizmo/totalitarizmo perspektyva.

Šiame straipsnyje bus nagrinėjami 1993 ir 1995 m. gauti rezultatai, atlikus empirinius tyrimus, kuriuose buvo pateikti klausimai apie praeities, dabarties ir ateities vertinimą.

Metodika

1993 m. tyrimą finansavo Europos Bendrijos COST programa. Jam vadovavo prof. Richard Rose, Centre for the Study of Public Policy, University of Strathclyde, Scotland. Tyrimus Baltijos šalyse atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų centrai Vilmorus Ltd. (Lietuva), Lasopec Ltd. (Latvia), Emor Ltd (Estonia).

91

Tyrimai buvo atliekami, taikant daugiapakopę atsitiktinę atranką, reprezentuojančią suaugusius gyventojus (18 ir vyresnius). Lietuviams, latviams, estams, Lietuvos, Latvijos ir Estijos rusams ir Lietuvos lenkams apklausti buvo taikomos nepriklausomos atrankos. Iš viso apklausta: lietuvių 1009, Lietuvos rusų 518, Lietuvos lenkų 485, latvių 1170, Latvijos rusų 967, estų 1000, Estijos rusų 987. Lauko tyrimas vyko 1993 m. rugsėjo 7 – spalio 16. Anketoje buvo 254 klausimai, empiriniai tyrimų duomenys buvo publikuoti (5).

1995 m. tyrimas buvo finansuojamas iš Europos Bendrijos COST programos ir Britų Ekonomikos ir Socialinių tyrimų Tarybos. Tyrimui vadovavo prof. Richard Rose. Tyrimus Baltijos salyse atliko Vilmorus Ltd., Lasopec Ltd., Emor Ltd.

Tyrimai buvo atliekami taikant daugiapakopę atsitiktinę atranką, reprezentuojančią suaugusius gyventojus (18 ir vyresnius). Skirtingoms tautybėms apklausti buvo taikomos nepriklausomos atrankos. Iš viso apklausta: lietuvių 631, Lietuvos rusų 239, Lietuvos lenkų 70, latvių 656, Latvijos rusų 517, estų 651, Estijos rusų 645. Lauko tyrimas vyko 1995 m- balandžio 3-17 d. AnketoJC buvo 162 klausimai, empiriniai tyrimu duomenys buvo publikuoti (6).

Klausimo formuluotės

Ekonominės sistemos vertinimas: „Prašome įvertinti ekonomiką skalėje, kurioje geriausias įvertinimas „+100“, blogiausias „-100″ : a) įvertinkite tą ekonominę sistemą, kuri buvo pas mus prieš 5 metus; b) dabartinę mūsų ekonominę sistemą; c) ekonominę sistemą, kuri bus pas mus po 5 metų“ (1993) ir „Prašome įvertinti ekonomiką skalėje, kurioje geriausias įvertinimas „+100“, blogiausias „-100″; a) įvertinkite socialistinę ekonominę sistemą, kuri buvo pas mus iki nepriklausomybės atkūrimo; b) įvertinkite dabartinę mūsų ekonominę sistemą; c) įvertinkite ekonominę sistemą, kuri bus pas mus po 5 metų“ (1995).

Valstybės valdymo sistemos vertinimas: „Prašome įvertinti Lietuvos valstybinio valdymo sistemą skalėje, kurioje geriausias įvertinimas “+100′, blogiausias „-100″: a) kaip įvertintumete valstybinio valdymo sistemą iki nepriklausomybės atkūrimo, kai Lietuva buvo TSRS dalimi; b) dabartinę valstybinio valdymo sistemą; c) valstybinio valdymo sistemą, būsiančią po 5 metų“ (1993) ir „Prašome įvertinti valstybės valdymo sistemą skalėje, kurioje geriausias vertinimas „+100“, blogiausias „-100″. Kaip įvertintumėte: a) buvusį komunistinį režimą; b) dabartinę valstybės valdymo sistemą; c) valstybės valdymo sistemą, būsiančią po 5 metų“ (1995).

Klausimų formuluotės šiek tiek skirias, tačiau galima manyti, kad ir 1993, ir 1995 m. klausimai buvo suvokiami vienodai, todėl atsakymų lyginimas yra korektiškas.

92

1-10 paveiksluose atidėti taškai rodo teigiamų ir neigiamų vertinimų procentų skirtumą.

Analizuojant duomenis daug kur bus lyginami tik lietuvių, latvių ir estų atsakymai, o rusų atsakymai bus nagrinėjami atskirai. To priežastis – rusų atsakymų ypatumai, t.y. skirtumai nuo estų, latvių, lietuvių atsakymų. Esant skirtngai Baltijos šalių tautinei sudėčiai (1994 m- Lietuvoje rusų buvo 8,5%, Estijoje 29%, Latvijoje 33,1%), suminiai gyventojų atsakymai užtušuotų kai kuriuos svarbius skirtumus tarp skirtmgų tautybių Baltijos šalyse.

Analogiški tyrimai (vadovaujant prof. Richard Rose) 1991-1994 m.m. buvo atlikti daugumoje pokomunistinių šalių, todėl galima Baltijos šalių duomenis nagrinėti platesniame kontekste.

Straipsnyje nagrinėjami indikatoriai sudaro tik mažą minėtuose tyrimuose nagrnėtų klausimų dalį.

Rezultatai.

Lietuvių, latvių ir estų požiūris j valstybės valdymo sistemą, ekonominę sistemą

1 pav.

Valstybės valdymo sistema, 1993 tyrimas

wpeA.jpg (9455 bytes)

93

2pav

Ekonominė sistema, 1993 tyrimas

wpeB.jpg (10708 bytes)

Iš 1 ir 2 pav. galima formuluoti tokias išvadas:

• Praeities ekonominė sistema vertinama daug palankiau, nei valstybės valdymo sistema.

• Dabarties ekonomika vertinama daug blogiau nei valstybės valdymo sistema.

Yra žymūs skirtumai tarp lietuvių, latvių ir estų atsakymu. Praeitį palankiausiai vertina lietuviai, blogiausiai – estai. Dabartį blogiausiai vertina lietuviai, geriausiai – estai. Ateitį geriausiai vertina estai.

Lietuvių, latvių ir estų požiūris į valstybės valdymo sistemą ir ekonominę slstemą, 1995 m.

3 pav.

wpeD.jpg (10595 bytes)

94

4pav.

Ekonominė sistema, 1995 tyrimas

wpeE.jpg (10952 bytes)

Iš 3 ir 4 pav. galima formuluoti tokias išvadas:

  • Per dvejus metus (lyginant 1995 m. su 1993 m.) praeities valstybės valdymo sistemos vertinimas pablogėjo, o ekonominė sistema praeityje vertinama geriau.
  • Estų, latvių ir lietuvių vertinimai per dvejus metus dar labiau išsiskyrė, ypač vertinant dabartį ir ateitį (estai – optimistai, lietuviai – pesimistai).
  • Ir 1993, ir 1995 m. latviai užima daugmaž tarpinę padėtį tarp estų ir lietuvių vertinimų.

Lietuvių, latvių ir estų požiuris į valstybės valdymo sistemą, 1993 ir 1995 m.m. tyrimai

5 pav.

Valstybės valdymo sistema, Lietuviai. Pokyčtu kryptis: pesimizmas

wpeF.jpg (8111 bytes)

95

6pav.

Valstybės valdymo sistema, Latviai. Pokyčių nėra.

wpe10.jpg (8160 bytes)

7pav.

Valstybės valdymo sistema, Estai. Pokyčių kryptis: optimizmas.

wpe11.jpg (8452 bytes)

96

Lietuvos, Latvijos ir Estijos rusų požiūris į valstybės valdymo sistemą

8 pav.

Valstybės valdymo sistema. Rusai, 1995

wpe12.jpg (10840 bytes)

Iš 5, 6, 7 ir 8 pav. galima formuluoti tokias išvadas:

• Praeitį rusai vertina daug geriau nei estai, latviai ar lietuviai.

• Rusai optimistiškai vertina ateitį.

• Ateities vertinimas stipriai koreliuoja su pagrindinių tautybių (lietuvių, latvių, estų) optimizmo-pesimizmo lygiu.

• Dabarties vertinimas nekoreliuoja su galimybe įsigyti pilietybę, kitomis teisėmis, kurios, galima manyti, Lietuvos rusams buvo ir yra palankiausios. Tačiau yra koreliacija su pagrindinės tautybės savijauta (Lietuvos rusai ir lietuviai dabartį vertina blogiausiai, o Estijos rusai ir estai – geriausiai).

Interpretacijų bandymai

Pateiktus empirinius duomenis maždaug galima sutraukti į tokią tezę:

„Estai yra optimistai ateities, lietuviai – praeities atžvilgiu. Per porą metu šis skirtumas padidėjo. Latviai užima tarpinę padetį“.

Kodėl atsirado šie skirtumai? Priežasčių bandysime ieškoti trimis kryptimis, nagrinėdami politinius, ekonominius ir socialinius-psichologinius (kultūrinius) šalių ypatumus.

97

Skirtumai politinėje situacijoje

Praeitį lietuviai vertina geriau nei latviai ar estai. Gal iš tikrųjų situacija Lietuvoje iki nepriklausomybės atkūrimo buvo geresnė, negu kitose Baltijos šalyse? Yra argumentų taip teigti.

Vienas argumentas yra susijęs su demografinėmis šaliu charakteristikomis. Demografinės Baltijos šaliu problemos buvo vienas svarbiausiųu politinių permainų, vykusių 1988-1991 m., varikliu. Pirmiausia tai tautmė šalių sudėtis ir imigracija. Estijoje estų dalis nuo 87,8% 1934 m. sumažėjo iki 61,5% 1989 m., Latvijoje latvių dalis nuo 77,0% 1935 m. sumažėjo iki 52,0% 1989 m., Lietuvoje lietuvių dalis nuo 69,2% 1923 m. padidėjo iki 79,6% 1989 m. Irnigracijos srautai iš Rusijos į Estiją ir Latviją buvo gerokai didesni nei į Lietuvą. Ne mažiau kaip 37,5% Lietuvos rusų mokėjo kalbėti lietuviškai, tuo tarpu Latvįoje 22,3%, Estijoje 15% (7). Natūralus gyventoju prieaugis Latvijoje pasiekė nulį, o Estijoje prie jo artėjo. Tuo tarpu Lietuvoje gimstamumas ir natūralus gyventojų pneaugis buvo vienas iš aukščiausių Europoje.

Estų įr latvių tautos atsidūrė prie depopuliacijos ribos, o rusifikacijos procesas atrodė jau nebegrįžtamu. Lietuvoje šios problemos buvo daug švelnesnės.

Baltijos šalys skyrėsi tarpusavyje ir pagal politinio elito („nomenklatūros“) pobūdį. Estijoje ir Latvijoje šis elitas buvo stipriai rusifikuotas, o Lietuvoje jis išlaikė savo nacionalinį pobūdį. Estų ir latvių politinį elitą sovietiniu laikotarpiu galima būtų kaltinti kolaboracionizmu, o lietuvių nomenklatūrą – greičiau konformizmu. Matyt dėl šios pnežasties buvęs sovietinis elitas Lietuvoje nesunkiai adaptavosi nepriklausomoje Lietuvoje ir 1992 m. netgi laimėjo parlamento rinkimus (8).

Tokiu pat būdu (praeitis vertinama geriau, nes ir buvo geriau) kitų pokomunistinių šalių duomenis interpretuoja ir prof. R. Rose (9, 32). Pokomunistinėms šalims tipiška valstybės valdymo vertinimo schema yra tokia:

praeitis – labai bloga, dabartis – gera, ateitis labai gera (būtent taip yra išsidėstę estų duomenys). Išimtį sudaro Vengrijos duomenys, kur net 58% atsakiusiųjų teigiamai vertino buvusį režimą.Bet situacija Vengrijoje, ko gero, buvo geriausia iš visų „socialistinio lagerio“ šalių. Buvo žinomas toks posakis:

„Vengrija yra linksmiausias barakas socialistiniame lageryje“. Gal panaši buvo ir Lietuvos padėtis Baltijos šalyse?

0 kaip paaiškinti skirtumus vertinant dabartinę valstybės valdymo sistemą? Čia verta trumpai apibudinti politinės situacijos Lietuvoje ypatumus.

Praeities vertinimas Lietuvoje ne tik palankesnis nei kitose Baltijos šalyse, bet ir labai kontraversiškas. Respondentų požiūriu tai vienas iš svarbiausių

98

parametrų, skiriantis įvairias partijas vieną nuo kitos. Jeigu ašyje „už reformas -prieš reformas“ respondentai 6 pagrindines partijas išdėsto tik 10% septynių balų skalės ilgyje, ašyje „demokratija – autoritarizmas“ – irgi 10%, ašyje „turtingųjų gynėjai – vargingųjų gynėjai“ – 13%, o ašyje „simpatizuoja tarybiniam laikotarpiui – neapkenčia sovietinio laikotarpio“ partijos išsidėsto jau 43% skalės ilgio (10). Būtent ši skalė gerai koreliuoja su skale „kairė – dešinė“ (Pearson koeficientas: 0.5). Taigį palankiai žiurintys į praeitį yra vadinami „kairiaisiais“, o žiūrintys nepalankiai – „dešiniaisiais“. „Kairiesiems“ atstovauja Demokratinė darbo partija (lyderis A. Brazauskas), „dešiniesiems atstovauja „Tėvynės sąjunga – Lietuvos konservatoriai“ (lyderis V. Landsbergis).

Panagrinėsime, kaip vertino praeitį dabartį ir ateitį 1993 ir 1995 m. „kairieji“ ir „dešinieji“.

9pav.

Valstybės valdymo sistema, „kairieji“ ir „dešinieji“ 1993 tyrimas

wpe13.jpg (8822 bytes)

99

Valstybės valdymo sistema, „kairieji“ ir „dešinieji“ 1995 tyrimas

10 pav.

wpe14.jpg (8735 bytes)

* – „kairieji“ šiame kontekste reiškia Demokratinės darbo partijos ir Valstiečių

partijos rėmėjus, „dešinieji“ – Tėvynės sąjungos (Lietuvos

konservatoriai) rėmėjus

Kaip matome 9, 10 pav. „kairieji“ ir „dešinieji“ praeitį vertina visiškai priešingai. Galima sakyti, kad jie gyvena skirtinguose psichologiniuose pasauliuose. Svarbu yra tai, jog per du metus vertinimai ne tik nesuartėjo, bet dar labiau poliarizavosi. Matyt, praeitis tampa mitu, dingsta pustoniai, praeitis vis labiau idealizuojama („idealiai gera“ arba „idealiai bloga“).

„Dešinieji“ dabartį vertina neigiamai todėl, kad valdžioje yra „kairieji“ (1993 r 1995 m.). „Kairieji“ dabartį vertina be entuziazmo todėl kad gyvenimas praeityje buvo geresnis, o šiuo metu sunkus. Be to, valdančioji „kairioji“ partija, dalies jos šalininku vertinimu, yra pernelyg provakarietiška, atstovauja stambiojo kapitalo interesams, nepajėgė susilpninti „dešiniųjų“ įtakos. Suprantama, kad šie samprotavimai yra spekuliatyvūs, remiasi „sveiku protu“ bei autoriaus politine patirtimi. Labiau argumentuotai analizei atlikti būtų reikalingi specialūs tyrimai.

Ateities vertinimo nuosmukis (5 pav.) gali būti aiškinamas „kairiųjų pesimizmu (10 pav.), kurie nebesitiki laimėti parlamento rinkimų 1996 m. ir nusivylė galimybe valdyti komplikuotą pokomunistinės šalies situaciją.

Kaip paaiškinti estų optimizmą ( 3, 7 pav.)? Nagrinėjant Estijos situaciją Lietuvos kontekste, galima būtų sakyti, kad jų nevargina visuomenės

100

susiskaldymas į praeities „šalininkus“ ir „priešininkus“, o tai pozityviai veikia bendrą politinę atmosferą, nuotaiką. Tačiau tai tik hipotezė. Manytume, kad yra svarbesnių estiško optimizmo priežasčių, kurios bus nagrinėjamos vėliau.

Skirtumai ekonominėje situacijoje

Vertinant valstybės valdymo sistemą praeityje, dominuoja neigiami atsakymai (išimtį, kaip minėjome, sudaro Lietuva ir Vengrija), o vertinant socializmo ekonominę sistemą, – teigiami vertinimai (9, 31). Vis dėlto tarp estų, latvių ir lietuvių yra fiksuojami nemaži skirtumai (2, 4 pav.): lietuviai praeities ekonomiką vertina daug palankiau, dabartį ir ateitį – pesimistiškiau nei kaimynai.

Pateiksime kai kuriuos samprotavimus apie Baltijos šaliu ekonominę situaciją praeityje ir dabar. Nebus klaida sakyti, kad iki 1939 m. Lietuva buvo mažiau išsivysčiusi, palyginti su Latvija ar Estija, bet sovietiniu laikotarpiu ekonominio pajėgumo skirtumai, galima sakyti, išsilygino.

Pavyzdžiui, 1990 m. pagalHDI(Human Development Index), kurį apskaičiuojant svarbią sudedamąją dalį sudaroBVP, Lietuva pasaulyje užėmė 29 vietą, Latvija 35, Estija 34 (11). Antra vertus, kitais metais vidutinis mėnesinis uždarbis Lietuvoje buvo mažiausias – 283 rubliai, tuo tarpu Latvijoje -321 rublis, Estijoje – 341 rublis (12, 9).Bet kuriuo atveju negalima teigti, kad Lietuvoje pragyvenimo lygis paskutinėje sovietinės epochos fazėje buvo daug aukštesnis negu kaimynų, todėl ekonominis veiksnys nepaaiškina palankesnio praeities vertinimo.

Gali būti taip, kad praeitis vertinama dabarties kontekste. Jeigu šiuo metu pragyvenimo lygis nusmuko žymiai daugiau, negu pas kaimynus, tai ir praeitis galėtų atrodyti žymiai šviesesnė. 0 dabarties ekonomikos sistemą lietuviai vertina gana skeptiškai (2, 4 pav.).

To paties tyrimo duomenimis (1995) daug blogiau lietuviai vertina ir savo dabartinę ekonominę šeimos padėtį („Kaip įvertintumete dabartinę savo šeimos materialinę padėtį?“): „labai bloga“ ir „greičiau bloga“ lietuviams 72%, estams 56%. Atsakymai į klausimą „Kaip jūs įvertintumėte savo šeimos materialinę padėtį, lygindamas ją su prieš 5 metus buvusia?“ – „daug blogesnė negu buvo“ ir „truputį blogesnė negu buvo“: 68% lietuviams, 44% estams.

Taigi šeimų ekonominė situacija Liietuvoje suvokiama kaip labai pablogėjusi. Tą patį liudija ir Pasaulio bankų duomenys: Lietuvoje nuo 1988 iki 1994 m. BVP sumažėjo daugiausiai – 55%, Latvijoje 39%, Estijoje 30% (13;13).

101

Tiesa, Pasaulio banko BVP skaičiavimo metodologija yra kartais kritikuojama, nurodoma, kad mikroekonominiame lygmenyje skirtumai tarp Baltijos šalių nėra tokie dideli. Prof. Richard Rose pateikia vertinimus, kad 1995 m. pagal realią šeimų gerovę Lietuva prilygo Latvijai, o nuo Estijos skyrėsi visai nedaug: Jeigu Estijos šeimų ekonominę situaciją prilygintume 100%, tai Lietuvoje tas rodiklis būtų 89% (14, 19).

Taigi Estijos ir Lietuvos ekonominės situacijos lyginimoįįverčiai svyruoja nuo „daug blogiau“ iki „blogiau“. Be to, reikia pažymėti, kad Lietuvos ekonomika ir žmonių gyvenimas yra stipriau susijęs su žemės ūkiu, o žemės ūkyje reformų pasekmės yra skaudžiausios. Ir čia ne tik ekonominės (neefektyvūs ūkiai, sunku konkuruoti), bet ir socialinės problemos. Kaime yra daug senų žrnonių. Anksčiau kolūkiai tam tikru mastu prisiimdavo atsakomybę už ju likimą. Čia galima įžvelgti ir tam tikrą pozityvią kolūkių savybę – tai buvo bendruomenės. Dabar gi kartais senas žmogus pasijunta esąs visiškai vienas ir bejėgis agresyvioje besivystančioje kapitalistinėje visuomenėje.Beje, praeitį kaimas vertina daug blogiau, negu miestas.

Taigi reziumuojant galima teigti, kad palyginti su praeitimi, Lietuvos žmonių ekonominis gyvenimas tapo sunkesnis, ir šis nuosmukis yra didesnis, bent jau lyginant su Estija. Tai gali būti priežastis, kodėl praeities valslybės valdymo sistema yra vertinama geriau, negu galima būųu tikėtis.

Kultūriniai skirtumai

Lietuviai ir estai priklauso skirtingiems kultūros arealams – Lietuva yra katalikiška šalis, Estįa – protestantiška.

Šio tyrimo (1995) duomenimis lietuviai save identifikuoja taip: 84% katalikų, 2% kitų konfesijų, 10% netikinčių, 3% – sunku duoti atsakymą; latviai:

23% katalikų, 38% liuteronų, 2% stačiatikių, 4% kitų konfesijų, 31% netikinčių, 2% sunku duoti atsakymą; estai: 40% liuteronų, 7% stačiatikių, 5% kitų konfesijų, 32% netikinčių, 17% sunku duoti atsakymą.

Kaip matome, lietuviai paskutiniai priėmę krikščionybę, yra labiausiai tikintys, daugiausia jų katalikų. Tarp estu gana daug netikinčių, bet akivaizdu, kad tai protestantiškas kraštas.

Kokius gi skirtumus suponuoja religinės identifikacijos skirtumai? Šia tema yra išleistas fundamentalus M. Vėberio (M. Weber) darbas „The Protestant Ethic and the Spirit of Capitalism“ (15). Pasak jo, vienas svarbiausių protestantiškos kultūros ypatumu yra didesnis individualizmas („pats esi savo laimės kalvis“), racionalumas. Liberalusis kapitalizmas harmoningai sutaria su šio tipo kultūra. Tuo tarpu daugelyje popiežių enciklikų pabrėžiamas ne tik

102

antimarksizmas (bent jau pozityvios nuostatos privačios nuosavybės atžvilgiu), bet ir antiliberalizmas ekonominiame gyvenime (16).

Perėjimas į rinkos ekonomiką skirtngai gali būti suvoktas kataliko ir protestanto. Kas natūralu estui, gali būti mažiau priimtina lietuviui.

Taip pat teigtume, kad katalikiška pasaulėjauta yra pesimistiškesnė, palygmti su protestantiška, katalikiškam mentalitetui mažiau būdingas pasitikėjimas savimi, o labiau būdingas fatalizmas. Drįstume taip pat teigti, kad protestantui būdingesnis teigiamas savo veiklos vertinimas (jei blogi rezultatai, vadinasi blogai ir mažai dirbi, o tai yra nuodėmė). Visi šie bruožai galėtų būti veiksniai, kurie nulerma pesimistiškesnį dabarties ir ateities vertnimą Lietuvoje.

Tokio tipo teiginiai yra gana spekuliatyvūs, stokojantys pagrįstos argumentacijos. Tačiau šiuos samprotavimus galima laikyti hipotezėmis, kurias bus galima tikrinti kitais tyrimais.

Beje, kultūriniai skirtumai gali įtakoti ir to paties anketinio klausimo suvokimą. Valstybės valdymo sistemos vertnimo klausimas nėra paprastas. Čia spėjama, kad respondentas sugeba atskirti valstybės valdymo sistemą nuo ekonominės sistemos, o ekonominę sistemą – nuo pragyvenimo lygio ir t.t. Katalikiškai kultūrai būdmgesnis organiškas, vientisas požiūris į pasaulį, emocingumas, vidinė kontempliacija, o protestantiškajai kultūrai – atomistinis požiūris į pasaulį, racionalumas, pasaulio stebėjimas.

Taigi galėtume manyti, kad lietuviai klausimą suvokia daugiau jausmu ir mažiau analitiškai, todėl jų nepakankamai negatyvūs atsakymai apie praeities politinę sistemą galbūt iš tikro yra dabarties ekonominiių sunkumų konstatavimas.

Dar viena hipotezė apie kultūrinius skirtumus. Gal lietuviai konservatyvesni, sunkiau priima naujoves? Lietuviškąjį konservatyvumą ir jo pnežastis yra gerai išanalizavęs K.Stoškus. Mes savo apklausose šią savybę pastebėjome jau 1990 m. balandį, kai klausėme respondentų, ar jie palaikytų greitas, bet skausmingesnes reformas, ar lėtesnes. Už greitas reformas pasisakė 53% estų ir tik 23% lietuvių. Taigi konservatyvesnei mąstysenai spartūs pastarojo meto pokyčiai gali būti ne visai priimtini.

Negatyvus dabarties vertinimas nėra noras grjžti j praeitį

Būtina pabrėžti, kad čia buvo nagrinėjamas tik abstraktus praeities, dabarties ir ateities vertinimas. Nebuvo nagrinėjama, kokias alternatyvas respondentai mato vykstančiam procesui.

Pateiksime atsakymus i tiesų klausimą (1995): – „Dabartinė mūsų valdymo sistema ne vienintelė mūsų šalies istorijoje, ir kai kurie žmonės mano, kad Lietuvai

103

geresnė būtų kita valdymo sistema. Ką Jūs manote apie tai? ArJus pritariate šiems teiginiams?“ (atsakymai „visiškai pritariu“ ir „apskritai pritariu“): lietuviai 7%, latviai 4%, estai 1%. Kaip matome, norinčiu grįžti į komunistinę praeitį iš tikro labai mažai, nors, deja, tarp lietuvių jų yra daugiau, nei tarp kaimyninių tautų (aiškmimai būtų tie patys, kurie išdėstyti 3 skyrelyje).

Politiniu požiūriu svarbu, kaip vertina praeitį rusai (8 pav.), o tas vertinimas yra palankus. Tačiau grįžti prie buvusios sistemos norėtų 10% Lietuvos rusų, 9% Latvijos ir Estijos rusų.

Rusai jaudinasi ne tiek dėl sistemos, kiek dėl Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Į klausimą „Geriau butų buvę likti Tarybų Sąungoje“ atsakė „Visiškai pritariu“ ir „apskritai pritariu“ 33% Lietuvos rusų, 26% Latvijos rusų ir 32% Estijos rusų. Bet čia vėlgi ne intencijos, o abstraktus praeities vertinimas. Beje, teigiamai į šį teiginį atsakė 13% lietuvių, 6% latvių ir 2% estų.

Taigi negatyvus dabarties vertinimas nėra noras grįžti į praeitį.

Išvados

Atsakymų į porą anketinių klausimų palyginamoji analizė dar kartą parodė, su kokiais metodologiniais sunkumais yra susiduriama, kai bandoma lyginti keliu šalių duomenys. Atsakymų skirtumus gali lemti daugybė veiksnių:

politinė ir ekonominė situacija praeityje ir dabartyje, kultūriniai skirtumai, netgi klausimo suvokimo ypatumai.

Manytume, kad negalima vienareikšmiškai paaiškinti skirtingo praeities-dabarties-ateities vertinimo Baltijos tautose. Vis dėlto galima teigti, kad palankesnis praeities vertinimas Lietuvoje yra susijęs su palankesne politine situacija Lietuvoje praeityje, o negatyvus dabarties vertinimas – su dabartine ekonomikos krize bei politine konfrontacija, kurios centre vėlgi yra praeities vertinimas. Tolesniems tyrimams siūlytume hipotezę apie katalikiško ir protestantiško mentaliteto įtaką vertinant praeitį, dabartį ir ateitį.

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

.