Pokalbio pradžia

Pokalbio pradžioje mums iškyla keli uždaviniai:

Nustatyti kontaktą su pašnekovu;

Sudaryti palankią pokalbio atmosferą;

Sudominti pašnekovą;

Kartais (jei reikia) perimti iniciatyvą.

Be galo svarbus yra psichologinis klimatas, mandagumas ir paprastumas. Ypač svarbu – punktualumas. Todėl, jeigu negalima atvykti laiku, būtina pranešti ir atsiprašyti. Tačiau geriausia – nevėluoti.

Prisiminkite štai ką:

– nesistenkite dominuoti pokalbyje, bet nebūkite ir tylenė;

– nesižavėkite monologu, bet neapsiribokite tik „taip“, „ne“;

– nepykit, kai nepaisoma jūsų pastangų, kai nepavyksta pokalbio dalyvio priversti svarstyti jums norimą mintį ar idėją;

– tai, ką norite pasakyti, pasistenkite pasakyti laiku, taip pat laiku sustoti ir įsiklausyti į pašnekovo mintis;

– parodykite nuoširdų suinteresuotumą pokalbio dalyviu ir tema;

– pasistenkite pokalbyje būti atvira, elkitės geranoriškai;

– niekad neduokite dingsties nepagarbai, nežeminkite pokalbio dalyvio orumo, jo kompetentingumo.

Mintis, klausimus reikia formuluoti taip, kad priverstumėte pašnekovą išsikalbėti. Pokalbio pradžioje nepatartina pašnekovui užduoti uždarų klausimų, t. y. tokių, į kuriuos atsakoma „taip“ arba „ne“. Tokie klausimai didina įtampą, kadangi sumažina pašnekovo „manevravimo erdvę“, susidaro įspūdis, lyg jis būtų tardomas, todėl sukelia apsauginę reakciją. Pokalbio dalyvis pats to nejausdamas gali užimti psichologinio gynimosi poziciją, užsisklęsti.

Žinant, kad pašnekovo įtikinimas labiau priklauso nuo klausytojo suvokimo nei kalbėtojo argumentu, pokalbio pradžioje patartina ypač atidžiai stebėti pašnekovą ir įsiklausyti į partnerio pirmuosius sakinius, minčių eigą, ruošiamos svarstyti problemos pagrindą, jo pageidavimus, reikalavimus, sąlygas ir pan. Tai gali padėti pakoreguoti jūsų nusistatymą, iš anksto parengtą pokalbio planą. Šiam tikslui tinka atviri klausimai.

Atviri klausimai – tokie, į kuriuos pašnekovas negali atsakyti „taip“ ar „ne“, o yra verčiamas paaiškinti, pasakyti savo nuomonę. Tuomet jis mums tampa idėjų ir pasiūlymų apie galimas bendradarbiavimo formas bei jo plėtotę ir pan. šaltiniu. Ypač daug galima sužinoti apie partnerį paklausus: „Kaip jūs galvojate ?“

Jeigu gerbsime pašnekovą, bet koks pokalbis bus sėkmingas net ir tada, kai partneris padarys ir vieną kitą netaktą. Kartais tai gali būti daroma sąmoningai, norint išsiaiškinti, ar jūs profesionaliai pasirengėte pokalbiui. Tokiu atveju reaguokite į pokalbio taktiką, o ne į asmenį (partnerį), panaudojusį vieną ar kitą jus įžeidžiantį būdą.

Pokalbio pradžioje paprastai susitariama principiniu klausimu ir tik po to pereinama prie detalių. Be to, pradedant pokalbį, pirmiausia paliečiami tik tie svarstomų klausimų aspektai, kurie nesukelia kokiu nors ryškesniu prieštaravimu, jaučiama, kad čia galima palyginti lengvai susitarti. Susitarimas šiais aspektais sudaro gerą pagrindą tolesniam pokalbiui.

Perėjimas pokalbio metu prie vis sudėtingesniu klausimu laikomas racionaliu kalbėjimosi principu.

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

.