Nesantuokinių gimimų fenomenas Baltijos šalyse

Visose visuomenėse, visais istoriniais laikotarpiais buvo nesantuokinių vaikų. Jų skaičius skyrėsi, bet pats fenomenas visada egzistavo ir egzistuoja. Dabartiniu metu pastebimas nesantuokinių vaikų skaičiaus didėjimas. Kokios tokio proceso priežastys? Tai tikriausiai galima paaiškinti pasikeitusiu požiūriu į gyvenimą, Vakarų kultūros plitimo sąlygotu moralinių normų laisvėjimu, mažesniu religingumu ir tradicijų paisymu, nepakankamu seksualiniu švietimu. Lyginant Baltijos šalių Lietuvos, Latvijos ir Estijos vienišų motinų skaičių, pastebimi nemaži skirtumai.

1 lentelė. Vienišų motinų skaičius Baltijos šalyse (procentais).

1970 metai1979 metai1989 metai
Latvija13.414.916.8
Estija14.715.617.3
Lietuva10.111.912.7

Panaši situacija yra ir nesantuokinių vaikų skaičiaus lyginime.

2 lentelė. Nesantuokinių vaikų skaičius Baltijos šalyse (procentais).

1970m.1980m.1990m.1991m.1993m.1994m.
Lietuva3.74.67.07.09.010.8
Latvija11.412.516.918.423.026.4
Estija14.118.327.131.138.3

Nesantuokinių gimimų skaičius Estijoje yra pats aukščiausias. 1991 metais tai sudarė net 31% visų gimimų. Tai labai panašu į Estijos kaimynių Skandinavijos šalių padėtį. Latvijoje šis procentas yra šiek tiek mažesnis, tačiau pats nesantuokinių vaikų gimimų lygis visgi yra labai aukštas.

Little Girl Smiling

Manoma, kad nesantuokinių vaikų skaičiui įtaką daro susiklosčiusios visuomenės tradicijos. Latvijoje ir Estijoje į šį reiškinį žiūrima atlaidžiau nes ir jų religija – protestantizmas – nėra tokia konservatyvi kaip katalikybė Lietuvoje, kuri dar ir dabar griežtai smerkia vaikų gimdymą ne santuokoje. Nors jaunimas gana sparčiai keičia savo moralines nuostatas, tačiau vyresni žmonės neskuba atsisakyti savo tradicinių pažiūrų. Kadangi Lietuvos visuomenė yra palyginti sena, t.y. daugumą joje sudaro pagyvenę žmonės, darosi visiškai aišku, kad vienišų motinų ir nesantuokinių vaikų gausėjimas sukelia neigiamą visuomenės narių reakciją. Vienišos motinos kaltinamos amoralumu, neatsakingumu. Tuo tarpu gana dažnai jos pačios mano visiškai priešingai. Jos net didžiuojasi tuo, kad pasiryžo pagimdyti vaiką būdamos neištekėjusios, bando įrodyti, kad yra savarankiškos ir gali išlaikyti vaiką be vyro pagalbos, tuo pačiu nemanydamos, kad šeimos sukūrimas yra būtina vaiko gimimo sąlyga. Galima ir kita situacija: moteris gyvena su vyru, veda bendrą ūkį, turi vieną ar kelis vaikus, bet savo santykių oficialiai neįregistruoja vien tam, kad gautų didesnes už mažametį vaiką priklausančias socialines pašalpas.

Matome, kad nesantuokinių gimimų skaičius labai glaudžiai susijęs su kitu dabartinėje visuomenėje labai paplitusiu fenomenu – kohabitacija, t.y. vyro ir moters gyvenimu kartu neįregistravus oficialios santuokos. Kohabitacijos lygis Šiaurės Europos šalyse yra labai aukštas ir tai neabejotinai veikia Baltijos šalių, o ypač Estijos, visuomenės požiūrį į šeimą ir jos struktūrą. Tenka apgailestauti, kad galima tik labai apytiksliai apskaičiuoti, kiek žmonių gyvena tokiose neįregistruotose santuokose. Turbūt tiksliausiai šį procentą galima nuspėti analizuojant duomenis apie nesantuokinius gimimus.

Teenage Couple Holding Hands

Tačiau šiokie tokie kohabitacijos fenomeno tyrimai visgi buvo atlikti. 1988m. Taline buvo nustatyta, kad net 43% visų sąjungų prasidėjo nuo kohabitacijos, tuo tarpu kai oficialiai skelbiamas tebuvo vos 4% kohabitacijos lygis. Taus pačiais metais Katus nustatė, kad gyvenimas kartu nesusituokus labiausiai populiarus jaunų žmonių tarpe, pagyvenę visuomenės nariai šį fenomeną buvo linkę vertinti daugiau iš neigiamos pusės. Latvių sociologas Zvidrins 1992 metais pastebėjo, kad Latvijoje kohabitacijos procentas yra mažesnis negu Estijoje, tačiau pats fenomenas visgi labai smarkiai paplitęs.

Padėtis Lietuvoje visiškai kitokia. Iki 1990 metų šis fenomenas pas mus iš viso neegzistavo. 1988m. Demografijos Departamento prie Lietuvos Mokslų Akademijos atlikto tyrimo duomenimis iš 2.880 respondentų vos vienas procentas tepasakė, kad gyvena oficialiai neįregistruotoje santuokoje. Visa tai tik dar kartą patvirtina, kokią didelę įtaką nesantuokinių gimimų, gyvenimo ne santuokoje lygiui daro visuomenės kultūrinės, religinės, dorovinės ir moralinės nuostatos.

Apibendrindami galime padaryti tokią išvadą – nors kohabitacijos lygis, o kartu ir nesantuokinių gimimų skaičius nuolat auga, Lietuva šiuo požiūriu iš visų trijų Baltijos šalių išlieka konservatyviausia.

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

.