Kriminalizacijos procesas kompiuteriniuose tinkluose

Deviacijos – priimtų visuomenės ar grupės socialinių taisyklių ir normų pažeidimų – „tyrinėjimai“ yra tokie pat seni, kaip ir kiti socialinio gyvenimo apmąstymai. Bėgant laikui ir kintant mus supančiam pasauliui, kinta ir pačios deviacijos formos – išnyksta vienos, atsiranda kitos. Tai pastebima ir dabar, kai atsiranda naujos informacinės technologijos.

Per keletą pastarųjų metų kompiuteriniais tinklais sąveikaujančių žmonių skaičius sparčiai auga. 1995 metais pasaulyje buvo 26 milijonai žmonių, galinčių naudotis internetu, o 1999-aisiais šis skaičius buvo jau 201,1 milijono (NUA, 1999). Kompiuteriniai tinklai užkariauja vis naujas sferas, padeda atlikti veiksmus daug greičiau ir patogiau. Kibernetinė erdvė labai greitai pritraukia vis daugiau ir daugiau žmonių, veržiasi į įvairiausias socialinio, ekonominio, politinio ir kitas gyvenimo sritis – žmonių bendravimą, reklamą, laisvalaikį, keitimąsi įvairiausiais duomenimis, periodinę „spaudą“ ir t.t. Ypač šis veržimasis pastebimas versle. Kompiuterinę programinę įrangą gaminančios Microsoft firmos vadovas B. Gatesas teigė, kad įmonės, kurios nebus internete, po penkerių metų nebus apskritai (Gates, 1999). Tokia tendencija labai ryškiai atsispindi statistikoje, kuri liudija, „kad paskutiniaisiais antrojo tūkstantmečio metais elektroninės prekybos – skaičiuojant tik transakcijas, vykdomas tarp juridinių rinkos subjektų (e-biz: business-to-business e-commerce) – apimtis siekia jau 114 milijardų dolerių” (Šaulauskas, 1999), o 2003 metais ta suma turėtų pasiekti 1331 milijardą (NUA, 2000).

Žinoma, kad tokiais tempais besivystančios kibernetinės erdvės neaplenkia ir tokie socialiniai reiškiniai, kaip nusikaltimai arba deviacija. JAV Computer Security Institute ir FTB (Federalinis tyrimų biuras) 1999 metais atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 521 įmonė, duomenimis, dėl kompiuterinių nusikaltimų šių įmonių patirti nuostoliai sudarė 123 milijonus dolerių (Computer Security Institute, 1999). Galima tik spėlioti, kiek nuostolių patiria visos JAV ar pasaulio įmonės, bet aišku viena – žala yra išties didelė. Šios srities tyrinėjimai yra ypatingai aktualūs Lietuvai, kurioje, palyginus su kitomis valstybėmis, tik nedaugelis susiduria su kompiuteriniais tinklais, o kartu ir su jų problemomis. Perfrazuodami Arūno Augustinaičio klausimą „kaip šalies [Lietuvos – aut. past.] visuomenė pasiruošusi priimti informacijos visuomenės vertybių invaziją <…>?“ (Augustinaitis, 1999), galime klausti, kaip šalies visuomenė pasiruošusi priimti kompiuterinių tinklų sukuriamas naujas deviacijos formas?

Kalbėdami apie nusikaltimus, neišvengsime kriminalizacijos proceso – socialinės tvarkos taisyklių konstravimo mechanizmo – sąvokos. Kaip pastebi Louk H. C. Hulsman, „kriminalizacijos procesas yra vienas būdų konstruoti socialinę tikrovę“ (Hulsman, 1996, p. 301). Šiandien dar yra valstybių, kuriose nėra įstatymų, reglamentuojančių ir užkertančių kelią deviacijai kompiuteriniuose tinkluose. Tarp tokių valstybių yra ir Lietuva, iki šiol priėmusi tik vieną įstatymą, saugantį programinės įrangos gamintojų autorines teises ir elektronines duomenų bazes. Kaip buvo minėta, kibernetinė erdvė Lietuvoje plečiasi, o tai rodo, kad kartu didėja galimybės joje pasireikšti deviantiniam elgesiui. Akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau turės atsirasti tokį elgesį reguliuojantys įstatymai. Dėl to svarbu aptarti, kaip kriminalizacijos procesas vyko kitose valstybėse. Šiuo atveju pasirinkta Jungtinių Amerikos Valstijų patirtis, kadangi būtent ši valstybė buvo ir yra pirmaujanti pagal žmonių, besinaudojančių internetu, skaičių (Headcount.com, 2000), o internetas yra šios valstybės „sukurtas produktas“ (Loader, 1997, p. 6).

Nenuostabu, kad JAV buvo viena pirmųjų, susidūrusių su kriminaline kompiuterinių tinklų puse. Dvi valstijos – Florida ir Arizona – 1978 metais pirmosios priėmė specifinius įstatymus, reguliuojančius su kompiuteriais susijusios deviacijos aktus. Vėliau, augant kompiuterių ir kompiuterinių tinklų vartotojų skaičiui, federalinė valdžia irgi išleido įstatymus, užkertančius kelią su kompiuteriais susijusiems nusikaltimams. Dabar priimti ir galioja penki pagrindiniai Jungtinių Amerikos Valstijų kodekso įstatymai, reguliuojantys kompiuterių ir kompiuterinių tinklų naudojimą bei per juos skelbiamą informaciją (asmens privatumą, vaikų pornografiją ir kitus nusikaltimus).

Kriminalizacijos procese JAV didelį vaidmenį atliko žiniasklaida – būtent jos iniciatyva buvo priimti patys sėkmingiausi įstatymai. Pasak šios srities mokslininkų, tokios galios kriminalizacijos procesui neturi nei viešoji nuomonė, nei verslo elitas ar kitos interesų grupės – panašia galia pasižymėjo tik vadinamieji reformatoriai – ekspertai (Hollonger, Lanza-Kaduce, 1998, p. 313).

Žiniasklaida teisinės, kompiuterinius nusikaltimus reglamentuojančios bazės formavimą JAV įtakojo ir tiesiogiai, ir netiesiogiai. Kompiuterinių nusikaltimų ekspertas Donnas Parkeris iki 1983 metų surinko daugiau nei 1000 spaudos publikacijų apie kompiuterinius nusikaltimus ir jas išanalizavo. Tyrimo pabaigoje autorius pateikia dvi pagrindines išvadas:

  • Pirma, niekas negali tiksliai sužinoti tikro kompiuterinių nusikaltimų skaičiaus, nes tai, kas yra akivaizdu, tėra „ledkalnio viršūnė“ ir didžioji dalis kompiuterinių nusikaltimų buvo išaiškinta per klaidą. (R. C. Hollonger ir L. Lanza-Kaduce, 1998, p. 314-315);
  • Antra, maždaug nuo 1980–ųjų metų į žiniasklaidos akiratį patenka jauni kompiuteriniai įsilaužėliai (hackers), kurie kelia tarptautinį sąmyšį, įsilauždami į svetimas informacines duomenų bazes, naudodamiesi kompiuteriu ir modemu. Jis mini keletą straipsnių, kurie išprovokavo didelį susidomėjimą šiais nusikaltimais JAV Kongrese. Iš esmės žiniasklaida akcentavo du pagrindinius su kompiuteriniais nusikaltimais susijusius faktus: pirma, kad egzistuoja jaunų kompiuterinių įsilaužėlių karta; antra, kad teisėsaugos sistema yra prasta ir visiškai bejėgė reaguoti į šią naują grėsmę. Kaip įrodymas to, „ką gali padaryti kompiuterinis įsilaužėlis“, JAV Kongresui buvo parodyta ištrauka iš vaidybinio filmo WarGames. (Hollonger, Lanza-Kaduce, 1998, p. 316)

Šie įvykiai lėmė tai, kad JAV valdžia nusikaltimus kompiuteriniuose tinkluose pradėjo traktuoti kaip didelę problemą, kurios sprendimas reikalauja aktyvių veiksmų. Po tokių atgarsių, maždaug pusė JAV valstijų ir federalinė valdžia priėmė kompiuterinių nusikaltimų įstatymus.

Kitas kriminalizacijos procesą įtakojęs veiksnys – interesų grupės ir jas atstovaujantys reformatoriai-ekspertai. Tarp įtakingiausiųjų grupių galima paminėti American Bar Association (ABA). Jos atliktas tyrimas parodė, kad dėl kompiuterinių nusikaltimų privačios kompanijos ir valdžia patiria didelių nuostolių. Tai paskatino 1984 metais priimti keletą federalinių įstatymų, bet vis dėlto didžiausias buvo reformatorių indėlis. Šios srities ekspertai savo išvadas bei pasiūlymus įstatymų leidybos organams pagrindė įvairiais tyrimais, paremtais hipotezėmis apie kompiuterinių nusikaltimų daromą žalą, įvertinta pinigine išraiška. Tokie instrumentinio pobūdžio tyrimai sulaukė daug didesnio atgarsio, nei tiesiog nepagrįsti įrodinėjimai. Kita vertus, nusistačiusių prieš kriminalizacijos procesą buvo labai nedaug ir jų pastangos buvo bevaisės.

Taigi žiniasklaida ir reformatoriai-ekspertai buvo dvi pagrindinės grupės, įtakojusios kai kurias kompiuterinės deviantinės veiklos rūšis, o kartu ir paskatinusios visuomenę į šią problemą pažvelgi įdėmiau. Lietuvoje kol kas nėra jokių teisinių šios problemos sprendimo apraiškų, išskyrus jau minėtą vienintelį įstatymą. Taip pat sunku pasakyti, dėl kokių priežasčių šis procesas nevyksta, nes tyrimų šia tema nebuvo atlikta. Kalbėdami apie žiniasklaidos įtaką kriminalizacijos procesui, turime paminėti, kad mūsų žiniasklaidoje pasirodo pranešimų netgi apie Lietuvoje įvykdytus nusikaltimus.

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *