Išlaidos krašto apsaugai, jų pagrįstumas ir tikslingumas

Pastaruoju metu viena labiausiai diskutuojamų temų Lietuvoje yra išlaidos Lietuvos krašto apsaugai. Vienų nuomone, krašto apsaugai skiriamos lėšos yra vis dar per mažos ir turi didėti, jei Lietuva nori artimiausiu metu būti priimta į NATO. Kitų nuomone, išlaidos Lietuvos krašto apsaugai yra per didelės, dalis tam skiriamų lėšų galėtų būti skiriama kitoms sritims, pvz., švietimui. Norint pagrįsti vieną ar kitą nuomonę, visų pirma reikia susipažinti su Lietuvos krašto apsaugos biudžetu. Taigi šiame straipsnyje ir bus trumpai apžvelgiamas LR krašto apsaugos biudžetas (dydis, struktūra ir pan.), taip pat tai, kuo jis yra grindžiamas.

Lietuvos krašto apsaugos biudžetas grindžiamas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Vyriausybės programa 1997-2000 m., ir kitais Valstybinės gynybos tarybos bei Vyriausybės įstatyminiais aktais. Prioritetinės šių dokumentų sritys:

– Gynybinių galimybių didinimas:

  • infrastruktūros plėtimas,
  • nauja pajėgų struktūra,
  • pajėgų pasirengimo gerinimas naudojant mokymą, naujus komunikacijos įrenginius ir prieštankinius ginklus;

– Integracija į NATO:

  • planavimo ir peržiūros proceso (PARP) sąveikos tikslų vykdymas,
  • tarptautinės operacijos ir pratybos;

– Tarptautiniai susitarimai:

  • kooperacija pagal „Partnerystė taikos labui“ (PTL) programą,
  • tarptautinės programos (Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistema (BALTNET), Lietuvos ir Lenkijos batalionas tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti bei atkurti (LITPOLBAT), Baltijos karinė jūrų eskadra (BALTRON), Baltijos taikos pajėgų batalionas (BALTBAT)),
  • Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL);

– Pagalba civilinei valdžiai:

  • pilietinės gynybos gerinimas,
  • paieška ir gelbėjimas pagal ICAO reikalavimus.

Krašto apsaugos ministerija 1998 metais išleido 7 ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas:

  1. ginkluotųjų pajėgų plėtojimas;
  2. gynybos infrastruktūros plėtojimas;
  3. gynybos tyrimo ir plėtros programa;
  4. mobilizacijos programa;
  5. oro erdvės stebėjimo ir kontrolės programa;
  6. gynybos struktūros sąveikair abipusiškumas su NATO;
  7. integrali civilinės gynybos ir gelbėjimo sistemos plėtros programa.

1999 metų sausio 14 dieną Seimas priėmė krašto apsaugos finansavimo strategijos įstatymą, įpareigojantį nuosekliai didinti gynybos biudžetą. Šis įstatymas įpareigoja krašto apsaugos sistemai 2000 metais skirti 1,7-1,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2001 m. – 1,95-2 proc. BVP. Palyginimui:

Šaltinis: White Paper’99.

Teigiama, kad šis išlaidų krašto apsaugai didėjimas leis Lietuvai toliau gerinti savo gynybines galimybes ir įgyvendinti daugybę naujų gynybinių projektų. Kai BVP ir krašto apsaugos biudžetas padidės, ginkluotosios pajėgos sudarys papildomus batalionus, suderinamus su NATO standartais. Padidintas Lietuvos krašto apsaugos biudžetas atitiks BVP procentus, kuriuos savo krašto apsaugos reikmėms skiria Čekijos respublika, Vengrija ir Lenkija.

Anot šio 1999 metų sausio 14 dienos įstatymo iniciatoriaus, Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio, priimtas krašto apsaugos finansavimo strategijos įstatymas “signalizuos” Vakarų valstybėms apie rimtus Lietuvos ketinimus ir pasirengimą būsimai narystei euroatlantinėse struktūrose. Šį Lietuvos sprendimą ne kartą gyrė aukšti NATO šalių karininkai. Jis yra įtrauktas į Lietuvos pasirengimo narystei aljanse programą.

1999 metų krašto apsaugos biudžetas buvo 1,51 proc. BVP, arba 724 milijonai litų. Tai yra maždaug šimtu milijonų litų daugiau nei buvo numatyta 1998 metų biudžete. Tačiau Krašto apsaugos viceministro Povilo Malakausko teigimu, tai nėra daug. Anot pareigūno, kiekvienas Lietuvos gyventojas, įskaitant senelius ir vaikus, kas mėnesį krašto apsaugai skiria tiek, kiek kainuoja degtinės butelis. O visą krašto apsaugos biudžetą padalijus iš Lietuvos gyventojų skaičiaus, gaunama suma lygi 195 litams, kuriuos per metus ir skiriame krašto apsaugai.

Krašto apsaugos biudžetą Lietuva paskirsto panašiu būdu kaip ir NATO šalys. Jis yra padalintas pagal:

  • funkcijas;
  • programas;
  • karinius dalinius;
  • išlaidų sritis.

Biudžetas pagal programas.

Krašto apsaugos biudžetas dengia 13 skirtingų programų, taip pat ir personalo išlaidas. Palyginus su 1996 ir 1997, išlaidos tam tikroms programoms gerokai padidėjo. Ypač išlaidos padidėjo Ginkluotės gerinimo, Komunikacijos ir Informacijos sistemos, sąveikos su NATO (PARP) bei Mobilizacijos ir rezervo mokymo programoms. Asignavimai tarptautinėms operacijoms ir karinėms pratyboms liko maždaug tokio paties lygio. Žymiai biudžetas buvo paskirstytas ir  Oro erdvės kontrolės programai, oro bazių plėtimui , transporto ir medicinos paslaugoms. Finansavimas taip pat skiriamas aplinkos apsaugai, Pilietinės gynybos sistemai ir ekonominės zonos kontrolei.

Biudžetas pagal išlaidų sritis. Yra skiriamos paprastosios ir nepaprastosios išlaidos.

a) Nepaprastosios išlaidos (karinė statyba ir tiekimas).

Biudžeto išlaidos karinėms statyboms (infrastruktūrai plėsti ) ir tiekimui padidėjo nuo 14,4 proc. 1997-aisiais iki 32,7 proc. 1998-aisiais. 1999 ir 2000 metų nepaprastosios išlaidos sudarys apie 40 proc. viso biudžeto.

Krašto apsaugos ministerija didelę reikšmę skiria karinei statybai. Tai yra viena iš prioritetinių sričių krašto apsaugos biudžete. Pagrindinės išlaidų sritys yra apgyvendinimas ir karinių stovyklų statyba. Teigiama, kad pagerintos darbo ir gyvenimo sąlygos padeda pagerinti tarnybos sąlygas ir daro karinę tarnybą patrauklesnę.

Mokymo infrastruktūra yra dar viena prioritetinė sritis karinės statybos biudžete. Plečiamas mokymo centrų ir įrenginių tinklas. Svarbiausi darbai: Naujokų mokymo centro, Taikos palaikymo mokymo centro, NDVF mokymų centrų ir Bataliono mokymo įrenginių įkūrimas ir tobulinimas. Teigiama, jog šis tinklas bus itin reikšmingas gerinant naujokų ir mobilizacinio rezervo pasirengimą, tobulinant profesionalių kareivių, žemesnio rango karininkų ir pareigūnų įgūdžius.

Naujų karinių dalinių kūrimas taip pat užima svarbią vietą karinių statybų biudžete. Pagrindinės veiklos šioje srityje yra Jūros ir Oro stebėjimo stočių, Karinės jūrų bazės ir Naujokų atrinkimo centro įkūrimas, taip pat naujų batalionų išskleidimas.

Aprūpinimas yra kita svarbi nepaprastųjų krašto apsaugos išlaidų sritis. Pagrindiniai prioritetai yra ginklai, transportas ir komunikacijos programos. Siekiama visus ginkluotųjų pajėgų dalinius aprūpinti tinkama įranga (transporto ir kt.) bei ginklais. Pagrindinės išlaidos skiriamos svarbesnėms ginklų sistemoms (prieštankinių ir oro apsaugos galimyb vystymas) ir efektyviai bei patikimai komunikacijos sistemai įkurti.

Kitos svarbios išlaidų sritys yra strateginių (operatyvinių) rezervų formavimas, aprūpinimas medicinos įranga ir QOL (Quality of Life) punktais.

b) Paprastosios išlaidos (personalas, operacijos ir išlaikymas).

Išlaidos personalui sudaro 39 proc. viso biudžeto. Išlaidų padidėjimą nuo 1997-ųjų lėmė atlyginimų padidinimas, išaugęs naujokų skaičius, personalo struktūros reorganizavimas bei papildomo mobilizacinio rezervo mokymas.

Išlaidos operacijoms ir išlaikymui sudaro 28,7 proc. krašto apsaugos biudžeto. Šios išlaidos didės augant ginkluotųjų pajėgų dydžiui.

Apskritai, paprastųjų išlaidų proporcija krašto apsaugos biudžete yra sumažėjusi. Šis procesas rodo išteklių ir pastangų koncentraciją į infrastruktūros plėtimą ir ginkluotės modernizavimą.

Lietuvos saugumo politikos pagrindinis prioritetas yra integracija į NATO. Norint  pasiekti šį Lietuvos strateginį tikslą, reikia padidinti Lietuvos krašto apsaugos biudžetą. Vertėtų turėti omenyje ir kitus aspektus.

Niekam nepaslaptis, kad Lietuvos iš Vakarų įsigyjami “nauji” ginklai toli gražu nėra nauji ir modernūs. Niekam nepaslaptis ir tai, kad tam tikros struktūros yra ypač suinteresuotos lėšų karinėms statyboms augimu. Ir ar iš tiesų nevertėtų, kaip kartais pasigirsta nuomonių, skirti lėšų ne kareivių, o moksleivių  kompiuterinėms klasėms steigti ?

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *