Į atvirą visuomenę pro viešosios bibliotekos duris

Į atvirą visuomenę pro viešosios bibliotekos duris

Digital Information Going into Person's Head

Informacijos visuomenėje, pasak vizionierių, informacija tampa svarbiausiu visuomenės, organizacijų, individų raidos pagrindu, informacijos technologijos integruojamos į visus visuomenės sektorius ir procesus, todėl, akivaizdu, kad informaciniai įgūdžiai (sugebėjimas rasti, analizuoti ir taikyti informaciją bei žinias) yra svarbūs kiekvienam. Lietuvoje vis dažniau ieškoma lietuviškosios informacijos visuomenės vizijos, panašios į senokai apsėdusias Europos Sąjungos ir atskirų ekonomiškai stiprių šalių strategus. Informacijos visuomenės idėjų kontekste kažkas pasakė mintį, kad, jeigu biblioteka nebūtų suformuota prieš tūkstantmečius bei įsitvirtinusi visuomenės infrastruktūroje per pastaruosius šimtą metų, tai šiandien žmonija būtų priversta ją sukurti. Nežiūrint į teigiamus informacijos visuomenės padarinius, ją kuriant svarbu pripažinti, kad informacijos prieinamumą ateityje vis dažniau nulems ne tik intelektualiniai jo ar jos sugebėjimai, bet labiau IT prieinamumas bei komerciniai informacijos gamintojų, skleidėjų interesai. Vartotojų galimybės gauti informaciją priklausys nuo finansinio pajėgumo, socialinio statuso ir išsilavinimo arba valstybės politikos, mažinančios piliečių informacijos ir socialinę atskirtį.

Puikiai informuoti piliečiai gali priimti sprendimus savarankiškai, atsispirdami politikos, komercijos atstovų ir kitų suinteresuotų asmenų bei grupių manipuliavimui. Senosios demokratijos šalių politikai, bibliotekininkai ir laisvi piliečiai teigia, kad viešoji biblioteka yra svarbi atviros ir demokratiškos visuomenės institucija. Viešosios bibliotekos tinklas tampa pirmąja visuomenės informacijos sistemos grandimi, lengvai ir dažniausiai nemokamai prieinama visiems piliečiams. Galbūt todėl viešosiomis bibliotekomis visada domisi diktatoriai, cenzūruotos, palankios jiems informacijos, sklaidai.

Kokią ateitį galima prognozuoti viešosioms bibliotekoms? Moderni viešoji biblioteka atveria duris kiekvienam nepriklausomai nuo amžiaus, rasės, lyties, tautybės, kalbos ir padėties visuomenėje, suteikia jai ar jam būtiną spausdintą, garsinę, vaizdinę ir skaitmeninę informaciją asmeninėms, profesinėms ir pilietinėms problemoms spręsti. Informacijos ir komunikacijos technologijos įgalins vietinę – kaimo, miesto, rajono ar apskrities biblioteką tapti vartais į regiono, pasaulio žiniją. Taigi, pro viešosios bibliotekos duris kiekvienas pilietis galės patekti į informacijos visuomenę.

Lawyer Using Laptop

Lietuvos viešosioms bibliotekoms, o per jas ir piliečiams, dalyvauti atviros ir demokratiškos visuomenės gyvenime labiausiai trukdo informacijos ir kultūros politikos nuostatų neapibrėžtumas, valstybinių strategijų, įgalinančių išnaudoti egzistuojantį platų viešųjų bibliotekų tinklą, nebuvimas. Vietos bibliotekų iniciatyvos susikurti ateitį, nelaukiant palankaus ir kryptingo vėjo „iš viršaus“, pakanka. Vienas iš pavyzdžių – Atviros visuomenės instituto Budapešte skelbtame projektų konkurse „Viešoji biblioteka kaip bendruomenės centras“ iš 12 sėkmingiausių Rytų ir Centrinės Europos viešųjų bibliotekų projektų, 4 pateikti Lietuvos bibliotekų. Perspektyviais ir vertais įgyvendinimo pripažinti Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos projektas „Vaikų biblioteka – informacijos, savišvietos ir kultūros centras“, Utenos rajono A. ir M. Miškinių bibliotekos projektas „Utenos apskrities informacijos centras“, Zarasų viešosios bibliotekos projektas „Bendruomenės, informacijos ir švietimo centras“ bei Vilniaus centrinės bibliotekos projektas „Jaunieji piliečiai kaip informacinės visuomenės dalyviai“.

Vilniaus centrinės bibliotekos, jungiančios 27 bibliotekas, išsibarsčiusias visame mieste, pagrindinis tikslas yra tenkinti visų bendruomenės narių informacijos, kultūros ir kai kuriuos laisvalaikio poreikius, skatinant asmenybių raidą bei viso gyvenimo mokymąsi. Tradicinė biblioteka ateityje sieks sukurti atvirą ir intensyvią informacijos erdvę, paremtą moderniomis technologijomis ir kokybiškomis paslaugomis. Pirmas žingsnis jau žengtas – kokybiškai atnaujintos Muzikos ir meno bibliotekos (Arklių g. 20) paslaugos. Pagal jau įgyvendintą projektą „Muzikos biblioteka švietimui ir pramogoms“, finansuotą Atviros Lietuvos fondo, biblioteka įsigijo muzikos klausymo aparatūrą, kompaktinių plokštelių ir naujų knygų. Suprantama, kad moderniai muzikos ir meno bibliotekai sukurti šito nepakanka, tačiau kelios dalelės „žaidime-dėlionėje“ jau sudėtos. Antrasis, jau minėtas projektas „Jaunieji piliečiai kaip informacinės visuomenės dalyviai“ turi ambicingesnių tikslų – paskatinti pilietinės informacijos paklausą tarp 14-21 metų amžiaus jaunimo, užtikrinti bibliotekos paslaugas, atitinkančias jų poreikius ir prioritetus. Be Atviros visuomenės instituto šį projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė ir Nyderlandų jungtinis fondas „Foundation Het R.C. Maagdenhuis“, Europos Tarybos informacijos ir dokumentacijos centras.

Library Patron Looks for a Book

1999 metų gruodžio 2-3 dienomis kartu su Pilietinių iniciatyvų centru Antakalnio bibliotekoje (Antakalnio g. 49) buvo organizuotas pirmasis iš trijų seminarų „Žmogaus teisių perspektyva vietos bendruomenėje“. Seminare dalyvavo M.Daukšos vidurinės mokyklos moksleiviai ir pedagogė, 5-ojo policijos komisariato atstovė, nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas vaikams“ atstovai, studentai ir bibliotekininkai. Per dvi intensyvaus darbo dienas kiekvienas turėjo galimybę įsigilinti į JTO Žmogaus teisių deklaracijos teiginius, diskutuoti vietos bendruomenės ir jos veiklos klausimais, apibrėžti asmenines vertybes ir palyginti jas su grupės nustatytomis. Apibrėžtos pagrindinės Antakalnio mikrorajono problemos leido grupėse diskutuoti apie galimus sprendimus, parengti „žalius“ problemų sprendimo projektus. Daugeliui jų, kaip pasirodė, daug pinigų nereikia, tik bendrų pastangų. Seminaro ilgalaikiams rezultatams apibrėžti dar reikia laiko, tačiau džiugių emocijų ir bendravimo patirties įgijo kiekvienas. Štai tik keletas atsiliepimų: „Man buvo keista, kad seminaro metu visai nesijautė amžiaus skirtumo“, „Man sakė, kad reiks dalyvauti konferencijoje, bet mano pasirengimas nuobodžiauti nuėjo niekais“; „Sužinojau, kad biblioteka yra, pamačiau visai kitą jos „veidą“ “. Kaip teigė vienas iš seminaro vedėjų, Dr. Arūnas Poviliūnas, viešoji biblioteka gali tapti socialinio kapitalo rėmėja, vieša erdve, bendruomenės socializacijos organizatore, užpildyti tuštumą šiandien esančią tarp individo ir visuomenės.

Antakalnio biblioteka projektu, kurio dalis yra minėti seminarai, be naujų paslaugų jaunimui, siekia suburti vietos institucijų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jaunimu, tinklą, paskatinti jaunimą bendruomenės veikloje, ypač, jei sprendžiami jiems aktualūs klausimai. Kas prisidės prie šio aljanso ir kokie bus projekto rezultatai, parodys ateitis, tačiau dabar verta atidaryti bibliotekų duris einant į informacinę ir pilietinę visuomenę.

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *