Argumentavimas

Pokalbio sėkmė nemažai priklauso nuo to, kaip mokama naudotis priemonėmis, veikiančiomis partnerį. Čia labai svarbi yra logika – protas. Štai keletas būdų, kurie padės jums pateikti įtikinamesnius argumentus:

Fundamentalusis būdas yra toks, kai tiesiogiai kreipiamės į pašnekovą ir supažindiname jį su faktais bei informacija, kuri sudaro mūsų argumentu pagrindą. Svarbus vaidmuo čia tenka skaičiams, lentelėms, diagramoms, schemoms. Prieštaravimų būdas remiasi pašnekovo prieštaringų argumentu akcentavimu. Jei atidžiai klausydamiesi pašnekovo pastebėsime jo argumentuose prieštaravimų, galime jais pasinaudoti ir įrodyti, jog mūsų idėja ar siūlymas labiau logiškas, labiau priimtinas abiem pusėms.

Palyginimu būdas. Šis būdas labai efektyvus, ypač jei palyginimai ryškūs, paimti iš gyvenimo, neišgalvoti. Jeigu mūsų pašnekovas pavartojo, pavyzdžiui, šmaikštų palyginimą savo argumentui sustiprinti, mes galime jį nukreipti prieš patį pašnekovą.

Būdas „taip…, tačiau“. Dažnai pašnekovas pateikia gerai apgalvotus argumentus. Kadangi retai būna taip, kad visi argumentai būtu „už“ arba „prieš“, nesunku pasinaudoti būdu „taip…, tačiau“. Kitaip tariant, mes iš pradžių ramiai sutinkame su pašnekovu, bet po to sakome „tačiau…“ Šio būdo nepatariama naudoti dažnai, nes gali būti nuvertintas.

Šį būdą mūsų pašnekovas gali panaudoti prieš mus, todėl ruošiant savus argumentus būtina tai numatyti ir „nepamiršti“ išdėstyti galimus „prieš“. Tuomet argumentai būna patikimesni.

Dalių būdas. Naudodamiesi šiuo būdu, mes galime suskirstyti pašnekovo argumentus į ryškias dalis, apie kurias būtų galima pasakyti: „čia – tikslu“, „apie tai yra įvairių nuomonių“, „šį argumentą verta aptarti atskirai“ ir pan. Šis būdas labiau tinka silpnesnei pašnekovo kalbos daliai.

Bumerango būdas. Pašnekovo „ginklas“ panaudojamas prieš jį patį.

Ignoravimo būdas. Dažnai būna taip, kad pašnekovo argumento negalima paneigti, bet jį galima ignoruoti, t.y. nepastebėti, nutylėti, praleisti.

Akcento perkėlimo būdas. Pašnekovas, vadovaudamasis savo interesais, kartais ima ir „sumaišo“ akcentus, perkelia juos nuo svarbiausio argumento ant antraeilio, jam palankesnio ar geriau žinomo.

Apklausos būdas. Šis būdas remiasi tuo, kad pašnekovui mes pateikiame iš anksto gerai apgalvotus klausimus. Tada reikia atidžiai stebėti pašnekovą, kad klausimai neerzintų jo, kad nesusidarytų tardymo įspūdis.

Tariamojo pritarimo būdas. Jo esmė tokia. Mūsų pašnekovas išdėstė savo argumentus, tada mes pateikiame savus. Mes neprieštaraujame pašnekovui, netgi pritariame jam. Tačiau tai tik tariamas pritarimas. Po to pasakome kontrargumentus (pvz., „savo kalboje jūs nepasakėte to ir to…“). Susidaro įspūdis, kad pašnekovo argumentus mes išstudijavę geriau už jį patį ir kad juose yra daug silpnu vietų …

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *